Apžvalga
Sostinė: Helsinkis
Oficialiosios ES kalbos: suomių ir švedų
ES valstybė narė: nuo 1995 m. sausio 1 d.
Valiuta: Euro zonos narė nuo 1999 m. sausio 1 d.
Šengeno erdvė: narė nuo 2001 m. kovo 25 d.
Skaičiai:
- Plotas: 338 411 km2
- Gyventojų skaičius: 5 563 970 (2023 m.)
(Šaltinis: Eurostato duomenys. Plotas ir gyventojų skaičius)
Politinė sistema
Suomija yra parlamentinė respublika. Jos vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas, o valstybės vadovas – prezidentas. Centrinė valdžia įsikūrusi Helsinkyje, o vietos valdžios institucijos – 309 miestų ir miestelių savivaldybėse. Šalyje yra 19 regionų, kurie suskirstyti į 70 paregionių. Mažiausias regionas Alandai yra autonomiją turintis salynas šalies pietvakariuose. Šiauriniame Laplandijos regione gyvena apie pusė Suomijos vietos gyventojų samių (dar vadinamų lapiais).
Prekyba ir ekonomika
Suomija užima devintą vietą Europos Sąjungoje pagal BVP vienam gyventojui – 39 000 EUR, t. y. gerokai viršija ES vidurkį (35 500 EUR). Suomijos BVP sudaro 1,8 proc. viso ES BVP.
(Šaltinis: Eurostatas. BVP vienam gyventojui ir BVP duomenys)
(Šaltinis: Eurostatas. Eksporto ir importo duomenys)
Europos Parlamente yra 14 Suomijos atstovų. Susipažinkite su šiais Europos Parlamento nariais ir Europos Parlamento biuro Suomijoje veikla.
Reguliariuose ES Tarybos posėdžiuose šalių ministrai priima ES teisės aktus ir koordinuoja politiką. Suomijos vyriausybės atstovai keletą kartų per metus dalyvauja Tarybos posėdžiuose, kuriuose daugiausia dėmesio skirta jų atsakomybės sričiai.
ES Taryba neturi vieno nuolatinio pirmininko (kaip, pavyzdžiui, Komisija arba Parlamentas). Darbui vadovauja pirmininkaujanti šalis, kuri eilės tvarka keičiasi kas 6 mėnesius.
Tuos 6 mėnesius pirmininkauja tos šalies vyriausybės ministrai. Jie padeda nustatyti Tarybos posėdžių darbotvarkę skirtingose politikos srityse ir palaiko dialogą su kitomis ES institucijomis.
Suomijos pirmininkavimo Tarybai datos:
1999 m. liepos–gruodžio mėn. | 2006 m. liepos–gruodžio mėn. | 2019 m. liepos–gruodžio mėn. |
Suomijos deleguota Europos Komisijos narė yra Jutta Urpilainen, atsakinga už tarptautinę partnerystę.
Komisija kiekvienoje ES šalyje turi savo atstovybę. Daugiau informacijos apie Komisijos atstovybę Suomijoje.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete yra 9 Suomijos atstovai. Su šia patariamąja įstaiga, kuri atstovauja darbdaviams, darbuotojams ir kitoms interesų grupėms, konsultuojamasi dėl siūlomų teisės aktų, siekiant susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimus darbo ir socialinės padėties pokyčius skirtingose šalyse.
Europos regionų komitete, kurį sudaro ES regionų ir vietos valdžios atstovai, Suomijai atstovauja 9 nariai. Su šia patariamąja įstaiga konsultuojamasi dėl siūlomų teisės aktų siekiant užtikrinti, kad juose būtų atsižvelgta į kiekvieno ES regiono nuomonę.
Suomija taip pat palaiko ryšius su ES institucijomis per savo nuolatinę atstovybę Briuselyje. Kadangi ji atlieka Suomijos ambasados Europos Sąjungoje vaidmenį, jos pagrindinė užduotis yra užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų kuo labiau atsižvelgiama į šalies interesus ir įgyvendinama jai svarbi politika.
Biudžetas ir finansavimas
Kiek Suomija moka ir kiek gauna iš ES?
ES biudžetas yra priemonė, kuria užtikrinama, kad Europa ir toliau būtų demokratiška, taiki, klestinti ir konkurencinga jėga. ES biudžetą naudoja savo prioritetams ir dideliems projektams, kurių dauguma atskirų ES šalių negalėtų finansuoti vienos, finansuoti.
Narystės ES nauda gerokai viršija ES biudžeto įnašų dydį – yra daug to pavyzdžių. Visoms valstybėms narėms naudinga tai, kad jos yra bendrosios rinkos dalis, drauge sprendžia bendras migracijos, terorizmo ir klimato kaitos problemas ir užsitikrina konkrečią naudą, pavyzdžiui, geresnę transporto infrastruktūrą, modernizuotas ir skaitmenizuotas viešąsias paslaugas ir pažangiausią medicininį gydymą.
Tai, kiek kiekviena ES šalis moka į ES biudžetą, apskaičiuojama sąžiningai. Kuo didesnė šalies ekonomika, tuo didesnis jos įnašas, ir atvirkščiai.
ES biudžetas nėra susijęs vien su mokėjimu ir lėšų rinkimu – juo siekiama bendrai prisidėti prie to, kad Europa ir pasaulis taptų geresne vieta mums visiems.
ES biudžeto išlaidos ir pajamos pagal šalis ir metus
ES finansuojami projektai Suomijoje
ES biudžeto lėšomis padedama finansuoti programas ir projektus visose ES šalyse, pvz., tiesti kelius, subsidijuoti mokslininkus, saugoti aplinką.
Sužinokite daugiau, kaip ES finansavimas padeda Suomijai ir kokios ekonomikos gaivinimo lėšos skiriamos jūsų šaliai ar regionui.