Pereiti prie pagrindinio turinio

Kas yra plėtra?

Plėtra vyksta, kai į Europos Sąjungą įstoja naujos šalys. Per ES istoriją tai įvyko kelis kartus, ir kaskart tai sukėlė didžiulius pokyčius tiek ES, tiek stojančiosiose šalyse.   

ES plėtra labai prisidėjo prie stabilumo, taikos ir gerovės visame žemyne.

Kuo šalims naudinga įstoti į ES?

Prisijungdamos prie ES naujos valstybės narės gauna daug naudos. Tai, be kita ko:

  • politinis stabilumas,
  • piliečiams – laisvė gyventi, studijuoti ir dirbti bet kurioje ES šalyje,
  • dėl prieigos prie bendrosios rinkos suaktyvėjusi prekyba,
  • didesnis finansavimas ir investicijos,
  • aukštesni socialiniai, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartai.

Sužinokite daugiau apie Europos Sąjungos laimėjimus ir naudą.

Kuo tai naudinga Europos Sąjungai?

Plėtra naudinga ir Europos Sąjungai, nes

  • didėja Europos piliečių ir įmonių gerovė ir galimybės,
  • ES balsas pasaulyje skamba stipriau,
  • didėja kultūrų įvairovė,
  • propaguojama demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės,
  • tai investicija į taiką ir saugumą Europoje.

Kokios šalys gali įstoti į ES?

Į ES gali įstoti bet kuri Europos šalis, atitinkanti narystės kriterijus, dar vadinamus Kopenhagos kriterijais. Pavyzdžiui, prisijungti prie ES norinčios šalys turi

  • turėti stabilias institucijas, užtikrinančias demokratiją, teisinės valstybės principus, žmogaus teises ir mažumų apsaugą; 
  • turėti veikiančią rinkos ekonomiką ir gebėti atlaikyti ES rinkos konkurencinį spaudimą; 
  • būti pajėgios prisiimti su ES naryste susijusius įsipareigojimus, be kita ko, galėti įgyvendinti ES teisę ir siekti Sąjungos tikslų. 

Kaip tai vyksta?

Tam, kad taptų valstybėmis narėmis, visos prisijungti prie ES norinčios šalys turi atitikti tuos pačius griežtus reikalavimus ir dalyvauti tame pačiame griežtame procese. 

Šį procesą, dar vadinamą stojimo procesu, sudaro trys pagrindiniai etapai.  

1 etapas. Kandidatūra

Įstoti į ES norinti šalis privalo pateikti ES Tarybai paraišką dėl narystės. Tada Taryba prašo Europos Komisijos patikrinti paraišką pateikusios valstybės pajėgumą atitikti narystės kriterijus.

Remdamasi Komisijos rekomendacijomis, Taryba nusprendžia, ar suteikti šalies kandidatės statusą ir pradėti oficialias derybas dėl jos stojimo į Sąjungą. Šiam sprendimui turi pritarti visos ES valstybės narės.

2 etapas. Derybos dėl narystės 

Derybų dėl narystės metu šalis kandidatė rengiasi įgyvendinti ES teisės aktus ir standartus, dar vadinamus acquis.

Vykstant deryboms Komisija stebi šalies kandidatės pažangą įgyvendinant šias reformas ir reguliariai teikdama ataskaitas ir komunikatus apie tai informuoja Tarybą ir Europos Parlamentą.

3 etapas. Stojimas

Pasibaigus deryboms, Komisija pateikia savo nuomonę dėl to, ar šalis kandidatė yra pasirengusi tapti valstybe nare. Jei Komisija nurodo, kad kandidatė pasirengusi, parengiama stojimo sutartis. Tame dokumente išdėstomos šalies narystės ES sąlygos.

Stojimo sutartį turi patvirtinti Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas, o tada ją pasirašo ir ratifikuoja visos ES valstybės narės ir šalis kandidatė. 

Šalis kandidatė oficialiai įstoja į ES jos stojimo sutartyje nurodytą dieną.

Plėtros istorija

Nuo tada, kai šešios narės steigėjos įkūrė ES, įvyko septyni plėtros etapai. Dabar ES yra 27 šalys. 

  1. 2013 07 01
    Septintas plėtros etapas

    Pastaruoju plėtros etapu į ES įstoja Kroatija.

  2. 2007 01 01
    Šeštas plėtros etapas

    Į ES įstoja Bulgarija ir Rumunija.

  3. 2004 05 01
    Penktas plėtros etapas

    Į ES įstoja dešimt naujų šalių: Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Tai didžiausia plėtra žmonių ir šalių skaičiaus požiūriu.

  4. 1995 01 01
    Ketvirtas plėtros etapas

    Į Europos Sąjungą (ES), kuri 1993 m. pagal Mastrichto sutartį pakeitė EEB, įstoja Austrija, Suomija ir Švedija. 15 valstybių sąjungai dabar priklauso beveik visos Vakarų Europos šalys.

  5. 1986 01 01
    Trečias plėtros etapas

    Į EEB įstoja Ispanija ir Portugalija. Valstybių narių skaičius padidėja iki 12.

  6. 1981 01 01
    Antras plėtros etapas

    Įstojus Graikijai, EEB narių skaičius tampa dviženklis.

  7. 1973 01 01 
    Pirmas plėtros etapas 

    Prie EEB prisijungus Airijai, Danijai ir Jungtinei Karalystei, valstybių narių skaičius padidėja iki devynių.

  8. 1957 03 25
    Narės steigėjos

    Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija pasirašo Romos sutartį. Ja įsteigiama Europos ekonominė bendrija (EEB), galiausiai tapsianti dabartine ES.

Galima ES plėtra

Galima tolesnė ES plėtra, nes šiuo metu stojimo procese dalyvauja dešimt narystės siekiančių valstybių.

Šalys kandidatės

Šioms šalims suteiktas šalių kandidačių statusas ir jos šiuo metu reformuoja savo nacionalinius įstatymus, kad jie būtų suderinti su ES taisyklėmis, reglamentais ir standartais.

Potencialus kandidatas

Potencialus kandidatas pateikė paraišką dėl narystės ES, tačiau jam dar nesuteiktas šalies kandidatės statusas.