ES ir jos valstybės narės
Įsteigta. Po Antrojo pasaulinio karo (1951 m.). Steigėjos – šešios šalys (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai).
Dabartinės valstybės narės. 27 valstybės.
Šalys, siekiančios tapti narėmis. 9 šalys kandidatės ir 1 potenciali šalis kandidatė.
Institucinė struktūra. ES išsiskiria institucijų, įstaigų ir agentūrų, kurios visos dirba bendrų ES ir Europos žmonių interesų labui, struktūra. Įvairiose ES vietose veikia 7 Europos Sąjungos institucijos, 8 ES įstaigos ir per 30 decentralizuotų specializuotų agentūrų.
Rinkimai. Kas penkerius metus rengiami Europos Parlamento rinkimai, per kuriuos renkami nauji Europos Parlamento nariai.
Žmonės, plotas ir atviros sienos
Gyventojų skaičius. Per 448 mln. gyventojų, kurie sudaro 5,6 proc. pasaulio gyventojų.
Gyventojų skaičiaus raida. Ekspertų skaičiavimais, iki 2026 m. ES gyventojų skaičius nuolat augs, o po to iki 2100 m. vėl sumažės iki 420 mln.
Daugiakultūrė visuomenė. Apie 41 mln. ES gyventojų yra užsienio piliečiai. Beveik 14 mln. iš jų yra kitų ES valstybių narių nei ta, kurioje jie gyvena, piliečiai. Kiti yra ES nepriklausančių šalių piliečiai. Vidutiniškai 3,1 proc. ES šalyje gyvenančių žmonių yra iš kitos ES šalies, o 6,1 proc. turi ES nepriklausančių šalių pilietybę.
Plotas. 4 mln. km². ES daugiausia gyventojų turi Vokietija, o Prancūzija yra didžiausia ES šalis pagal plotą. Malta yra mažiausia ES šalis tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal plotą.
Urbanizacijos lygis. 39 proc. ES gyventojų gyvena dideliuose miestuose, 36 proc. miestuose ir priemiesčiuose, o 25 proc. – kaimo vietovėse.
Atviros sienos. Nuo 1985 m. Šengeno erdvėje žmonės gali judėti be patikrinimų kertant sieną. Taip užtikrinamas ES laisvo judėjimo principas, pagal kurį kiekvienas ES pilietis gali be ypatingų formalumų keliauti, dirbti ir gyventi bet kurioje ES šalyje. Visos ES valstybės narės, išskyrus Kiprą ir Airiją, yra Šengeno erdvės narės. Bulgarija ir Rumunija yra naujausios Šengeno erdvės narės, prisijungusios 2024 m. kovo mėn. Tarp Šengeno šalių – ir 4 ES nepriklausančios šalys (Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas).
Šaltiniai: Eurostatas. 2023 duomenys: gyventojai, gyventojų skaičiaus prognozės, plotas, gyventojų pilietybė, pasaulio gyventojai, miesto ir kaimo gyventojai, 2022 m. duomenys: dalis pasaulio prekyboje
Ekonomika, prekyba ir valstybės finansai
Bendroji rinka. Europos Sąjunga veikia kaip bendroji rinka, kuriai priklauso 27 ES šalys ir 4 ES nepriklausančios šalys (su tam tikromis išimtimis). Tai reiškia, kad prekės, paslaugos, kapitalas ir asmenys šioje zonoje gali laisvai judėti be techninių, teisinių ir biurokratinių kliūčių.
Bendroji valiuta. 1999 m. įvestas euras yra oficiali 20 ES šalių valiuta. Šios šalys priklauso euro zonai. Euras paskatino Europos integraciją ir sudarė sąlygas žmonėms euro zonoje naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Dauguma ES šalių į kitas ES šalis eksportuoja 50–80 proc. savo prekių.
BVP. ES – vienos didžiausių pasaulio ekonomikų – BVP, arba bendra visų ES pagamintų prekių ir paslaugų vertė, yra 17 trln. EUR. Didžiausia BVP dalis sukuriama Vokietijoje, po jos – Prancūzijoje ir Italijoje. Paslaugos sudaro 72 proc. ES BVP, o beveik visa kita tenka pramonei.
Prekyba. ES yra didžiausia pasaulyje pagamintų prekių ir paslaugų eksportuotoja. ES tenka maždaug 14 proc. pasaulio prekybos prekėmis.
Prekybos partneriai. Didžiausia ES prekių eksporto rinka yra Jungtinės Valstijos, o daugiausia prekių importuojama iš Kinijos. Pagrindinės ES prekybos paslaugomis partnerės yra Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.
ES biudžetas. ES savo biudžetą naudoja ES prioritetams ir dideliems projektams, kurių dauguma ES šalių negalėtų finansuoti pavieniui dėl projekto dydžio ar tarpvalstybinio pobūdžio. Dabartinis ilgalaikis biudžetas yra skirtas 2021–2027 m. laikotarpiui ir sudaro apie 2 trln. EUR.
Skola. Valdžios sektoriaus deficitas visoje ES siekia 3,5 proc. BVP. Konsoliduota bendroji skola ES sudaro 82 proc. BVP, palyginti su 2020 m., kai per pandemiją ji pasiekė aukščiausią lygį – 90 proc. Didžiausią skolą turi Graikija, Italija, Prancūzija, Ispanija ir Belgija – visų jų skolos ir BVP santykis viršija 100 proc. Mažiausias santykis yra Liuksemburge, Bulgarijoje ir Estijoje.
Šaltinis: Eurostatas. 2023 m. duomenys: BVP, sektoriai, prekyba Europos Sąjungoje, prekybos prekėmis partneriai, prekybos paslaugomis partneriai, valdžios sektoriaus deficitas, bendroji konsoliduotoji skola, 2022 m. duomenys: dalis pasaulio prekyboje
Energetika ir klimatas
Klimato srities tikslai. Siekdama iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu, ES yra kovos su klimato kaita ir ekonomikos žalinimo lyderė. ES yra įsipareigojusi iki 2030 metų grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Išmetamieji teršalai. Per pastarąjį dešimtmetį dėl ES ekonominės veiklos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vienam darbuotojui sumažėjo 26 proc.
Iškastinis kuras. 70 proc. visos ES pagaminamos energijos šaltinis vis dar yra anglys, nafta ir dujos. ES deda pastangas, kad sumažintų savo priklausomybę nuo kuro importo iš kitų šalių – šiuo metu jis siekia 63 proc.
Atsinaujinančiųjų išteklių energija. 23 proc. ES suvartojamos energijos jau gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių ir ši dalis nuolat auga. Atsinaujinantieji energijos ištekliai dabar yra pagrindinis elektros energijos gamybos šaltinis. Tarp ES šalių pirmauja Švedija – beveik du trečdaliai jos suvartojamos energijos gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, po jos eina Suomija, Latvija ir Danija. Mažiausia atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis – Airijoje, Maltoje, Belgijoje ir Liuksemburge.
Šaltinis: Eurostatas. 2022 m. duomenys: iškastinis kuras, energija, atsinaujinančiųjų išteklių energija, energetinė priklausomybė ir išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
Gyvenimo kokybė, darbo vietos ir lygybė
Tikėtina gyvenimo trukmė. Vyrų – beveik 79 metai, o moterų – 84 metai.
Sveikata. 68 proc. 16 metų ir vyresnių ES gyventojų mano, kad jų sveikata gera arba labai gera.
Demografiniai pokyčiai. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių stebimas visuomenės senėjimas. Tai turės rimtų pasekmių pensijų fondams, valdžios sektoriaus pajamoms ir tokių paslaugų, kaip sveikatos priežiūra ir socialinė rūpyba, teikimui. Darbingo amžiaus žmonių skaičius ES, palyginti su vyresnio amžiaus asmenų skaičiumi, sumažėjo nuo 3,8 2002 m. iki 2,8 2022 m. Šis santykis toliau mažės.
Nedarbo lygis. 6,1 %. Darbo neturinčių 15–24 m. jaunuolių skaičius didesnis daugiau nei dvigubai (14,5 proc.).
Darbdaviai. Paslaugų sektorius yra pats didžiausias darbdavys ES – jam tenka 74 proc. darbuotojų. Likusi darbo jėgos dalis tenka pramonės, statybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriams.
Lyčių lygybė. Nors pastaraisiais dešimtmečiais ES padarė pažangą lyčių lygybės srityje, moterys ES vidutiniškai vis dar uždirba 12,7 proc. mažiau nei vyrai. Dirbantys vyrai paprastai užima aukštesnes pareigas nei moterys. Pavyzdžiui, moterų tarp vadovų Europos Sąjungoje yra šiek tiek daugiau nei trečdalis (35 proc.). Nė vienoje ES šalyje moterų vadovių dalis nesiekia 50 proc., nors Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Bulgarijoje ir Suomijoje yra didesnė nei 40 proc. Mažiausiai moterų vadovaujamas pareigas eina Kipre, Liuksemburge ir Kroatijoje.
Infliacija. 6,4 proc. (2023 m.). Pastaraisiais metais labiausiai išaugo maisto, gėrimų ir alkoholio kainos. 2022 ir 2023 m. išaugusios išlaidos transporto, būsto, vandens, elektros energijos, dujų ir kito kuro sąnaudoms padengti dabar gerokai sumažėjo.
Skurdo rizika. ES skurdas ar socialinė atskirtis gresia 94,6 mln. žmonių. Skurdas arba socialinė atskirtis gresia daugiau kaip vienam iš penkių europiečių, gyvenančių namų ūkyje su išlaikomais vaikais. 31 proc. privačiuose namų ūkiuose gyvenančių europiečių taip pat negali padengti nenumatytų finansinių išlaidų. Skurdo rizika didžiausia Rumunijoje ir Bulgarijoje, mažiausia – Čekijoje ir Slovėnijoje.
Šaltinis: Eurostatas. 2023 m. duomenys: tikėtina gyvenimo trukmė, sveikatos suvokimas, išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficientas, nedarbas, užimtumo sektoriai, skurdas ir socialinė atskirtis, namų ūkiai, kurie turi nenumatytų finansinių išlaidų, infliacija, infliacija pagal kategoriją, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, vadovai, 2022 m. duomenys: namų ūkio vartojimas
Švietimas, kalbos ir turizmas
Kultūra ir daugiakalbystė. ES būdinga didelė kultūrų ir kalbų įvairovė. ES šalyse vartojamos kalbos yra labai svarbi ES kultūros paveldo dalis. Todėl ES remia daugiakalbystę ir turi 24 oficialiąsias kalbas.
Kalbų mokymasis. Mokytis naujų kalbų mokiniai skatinami nuo mažumės. Taip siekiama stiprinti ryšius su kitų šalių žmonėmis ir sudaromos palankesnės sąlygos studijuoti užsienyje. 49 proc. vidurinių mokyklų mokinių ES mokosi dvi ar daugiau užsienio kalbų.
Universitetų absolventai. Absolventų kasmet – per 4 mln. Populiariausios studijų sritys yra šios: verslas, administravimas ir teisė; inžinerija, gamyba ir statyba; sveikata ir gerovė.
Studentų mainai. Nuo 1987 m. studentų mainai ES organizuojami pagal programą „Erasmus+“. Pirmaisiais metais dalyvavo 3 200 studentų iš 11 Europos šalių. Nuo tada programa „Erasmus+“ suteikė galimybę 15 mln. žmonių gyventi ir studijuoti 34 ES ir kitose šalyse.
Turizmas. ES yra populiariausia turizmo kryptis pasaulyje – joje apsilanko 60 proc. visų į užsienį keliaujančių pasaulio turistų. Vokietija, Italija, Prancūzija ir Ispanija yra vienos iš lankomiausių pasaulio šalių – kiekvienoje iš šių keturių šalių turistų nakvynių skaičius yra daugiau kaip 430 mln. per metus. Be to, ES gyventojai per metus asmeniniais ar profesiniais tikslais vyksta į beveik 1,1 mlrd. turistinių kelionių savo šalyje arba į kitą ES šalį. Tokį laisvą judėjimą palengvina atviros ES sienos.
Šaltinis: Eurostatas. 2023 m. duomenys: mokiniai ir kalbos, kurių mokomasi, universitetų absolventai, universitetinių studijų sritys, turistų nakvynės, turizmas, europiečių kelionės, 2022 m. duomenys: studijos užsienyje