Pereiti prie pagrindinio turinio

Institucijų ir įstaigų tipai

Sąranga ir vieta

Europos Sąjungos institucinė struktūra unikali, o jos sprendimų priėmimo sistema nuolat kinta. Įvairiose ES vietose veikia 8 Europos institucijos, 7 ES įstaigos ir daugiau kaip 30 decentralizuotų agentūrų. Jos dirba išvien, kad spręstų su bendrais ES ir Europos žmonių interesais susijusius klausimus. 

Administraciniu požiūriu yra dar 20 ES agentūrų ir organizacijų, atliekančių konkrečias teisines funkcijas, ir 4 tarpinstitucinės tarnybos, padedančios institucijoms.

Visos šios tarnybos atlieka konkrečius vaidmenis: nuo ES teisės aktų rengimo bei politikos formavimo iki politikos įgyvendinimo bei darbo specializuotose srityse, pavyzdžiui, sveikatos, medicinos, transporto ir aplinkos.

ES administracijai vadovauja 4 pagrindinės sprendimus priimančios institucijos. Šios institucijos kartu nustato ES politikos kryptį ir atlieka skirtingus vaidmenis teisėkūros procese: 

  • Europos Parlamentas (Briuselis / Strasbūras / Liuksemburgas)
  • Europos Vadovų Taryba (Briuselis)
  • Europos Sąjungos Taryba (Briuselis / Liuksemburgas)
  • Europos Komisija (Briuselis / Liuksemburgas / atstovybės visoje ES) 

Jų darbą papildo kitos institucijos ir įstaigos, be kita ko:

  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) (Liuksemburgas)
  • Europos Centrinis Bankas (Frankfurtas)
  • Europos Audito Rūmai (Liuksemburgas)

 

ES institucijos ir įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su ES agentūrų ir organizacijų tinklu visoje Europos Sąjungoje. Pagrindinė šių įstaigų ir agentūrų funkcija – įgyvendinti politiką vietoje.

Apie 60 000 ES tarnautojų ir kitų darbuotojų dirba 450 mln. europiečių (ir daugybės kitų pasaulio šalių piliečių) labui. Šis skaičius yra palyginti nedidelis – Prancūzijos, kurios gyventojų skaičius yra tik 67 mln., finansų ministerijoje dirba apie 140 000 darbuotojų.

Svarbiausi faktai ir skaičiai

Įstaigų pozicijos

ES institucijų įgaliojimai, atsakomybė ir procedūros nustatytos ES steigimo sutartyse: Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (1957) ir Europos Sąjungos sutartyje (1992). Neseniai Lisabonos sutartimi (2007) padaryti tam tikri jų kompetencijos pakeitimai ir papildymai.  

4 pagrindinės skirtingas funkcijas atliekančios ES institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad nustatytų ES darbotvarkę ir inicijuotų bei koordinuotų ES teisės aktų rengimą. 

Apskritai Europos Vadovų Taryba teisės aktų kūrime nedalyvauja. Tačiau ji gali susitarti dėl Sutarties dėl ES veikimo pakeitimų. Jos pagrindinis vaidmuo – nustatyti ES politinę kryptį. Daugeliu atvejų Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija rengia visoje ES taikomas politikos kryptis ir teisės aktus. Procesas, kurio laikomasi, vadinamas įprasta teisėkūros procedūra.

Iš esmės Komisija siūlo naujus teisės aktus, o Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba juos priima. Tuomet valstybės narės juos įgyvendina, o Komisija užtikrina, kad teisės aktai būtų taikomi tinkamai.

Organai

Be institucijų yra nemažai įstaigų, kurios atlieka specializuotą vaidmenį, padėdamos ES vykdyti savo užduotis. vienos įstaigos (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos regionų komitetas) turi patarti institucijoms; kitos įstaigos (Europos ombudsmenas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas) užtikrina, kad institucijos laikytųsi ES taisyklių ir procedūrų. Europos išorės veiksmų tarnyba yra išorės politikos organas, padedantis ES spręsti užsienio reikalų klausimus.

Tarpinstitucinės tarnybos

ES institucijos sukūrė 4 tarpinstitucines tarnybas, kad jos aptarnautų ES institucijas, o taip pat jos agentūras bei įstaigas, ir joms padėtų. Kiekviena jų turi konkrečias kompetencijos sritis, kurios apima esminius ES institucijų reikalavimus, pavyzdžiui, įdarbinimą, darbuotojų mokymąsi ir tobulėjimą, IT ir leidybą. Leidinių biuras įsteigtas 1969 m., o kitos tarnybos įsteigtos neseniai: Europos personalo atrankos tarnyba – 2003 m., Europos administravimo mokykla – 2005 m., o Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba – 2012 m.

Decentralizuotos agentūros

Šiuo metu veikia daugiau kaip 30 decentralizuotų agentūrų. Jos yra atskiri juridiniai asmenys, yra įsteigtos neribotam laikotarpiui ir yra atskirtos nuo ES institucijų. 

Decentralizuotos agentūros padeda įgyvendinti ES politiką. Jos taip pat padeda bendradarbiauti ES institucijoms ir valstybių narių vyriausybėms, iš ES ir nacionalinių institucijų rinkdamos ir telkdamos technines ir specialiąsias žinias.

Decentralizuotos agentūros veikia visoje Europoje ir sprendžia problemas, susijusias su beveik 450 mln. ES gyvenančių žmonių kasdieniu gyvenimu. Pavyzdžiui, jų veikla gali apimti maistą, mediciną, teisingumą, transporto saugą, narkomaniją ir aplinką.

Pavyzdžiui:

Europos vaistų agentūra yra decentralizuota Amsterdame įsikūrusi agentūra. Ji įsteigta 1995 m., o jos siekis – užtikrinti žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų veiksmingumą ir saugumą visoje Europoje. Ji taip pat skatina mokslinius tyrimus ir inovacijas vaistų kūrimo srityje. Ji labai prisidėjo prie vaikams skirtų vaistų, retųjų ligų gydymo priemonių, pažangiosios terapijos, augalinių ir veterinarinių vaistų kūrimo. Ji taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį sprendžiant tokias visuomenės sveikatos problemas kaip AIDS, vėžys, Alzheimerio liga ir diabetas. 

Susipažinkite su visomis decentralizuotomis agentūromis
Susipažinkite su Europos vaistų agentūros darbu virusinių ligų srityje

  • 2022 M. VASARIO 1 D.
Joint statement of the European Parliament, the Council of the EU and the European Commission on decentralised agencies

 

Bendra užsienio ir saugumo politika

ES įsteigė 3 agentūras, kurios vykdo labai aiškiai apibrėžtas technines, mokslines ir valdymo užduotis. Šių trijų agentūrų visuotinai svarbi misija – padėti ES ir jos valstybėms narėms įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, ir kitus ES išorės veiksmų aspektus.

Gynybos agentūra remia ES šalių gynybos pajėgumų plėtojimą ir karinį bendradarbiavimą. Ji skatina gynybos srities mokslinius tyrimus ir technologijas, stiprina Europos gynybos pramonę ir veikia kaip karinio pobūdžio saistomoji ES politikos grandis.

Institutas nagrinėja užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimus. Jis rengia analizę, organizuoja diskusijų forumus, padeda formuoti ES politiką ir prisideda prie diskusijų dėl saugumo strategijos Europoje ir už jos ribų.

Palydovų centras teikia geoerdvinės žvalgybos produktus ir paslaugas, visų pirma analizuodamas Žemės stebėjimo palydovų duomenis. Jis teikia sprendimus priimantiems asmenims išankstinius įspėjimus apie galimas krizes, kad būtų galima laiku imtis diplomatinių, ekonominių ir humanitarinių priemonių.

Vykdomosios įstaigos

Europos Komisija ribotam laikotarpiui įsteigė 6 vykdomąsias įstaigas konkrečioms su ES programomis susijusioms užduotims valdyti. Šios vykdomosios įstaigos, kurios yra juridiniai asmenys, įgyvendina įvairias Komisijos iniciatyvas – nuo sveikatos bei švietimo iki inovacijų bei mokslinių tyrimų.

Pavyzdžiui:

Europos Komisija įsteigė Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomąją įstaigą (EISMEA), kad būtų sukurta ir įgyvendinta Europos inovacijų taryba, nustatanti ir remianti proveržio technologijas ir inovacijas. Ši įstaiga taip pat yra atsakinga už MVĮ rėmimo, inovacijų ekosistemų, bendrosios rinkos, vartotojų politikos ir tarpregioninių investicijų į inovacijas programų valdymą. Ji užtikrina, kad pagal šias programas finansuojamas darbas duotų rezultatų, ir reikšmingai padeda Komisijai vykdant jos politikos uždavinius.

Susipažinkite su visomis vykdomosiomis agentūromis

Euratomo agentūros ir įstaigos

Yra dvi Euratomo agentūros ir įstaigos, įsteigtos Europos atominės energijos bendrijos sutarties tikslams remti (Euratomas, 1957). Sutarties tikslai yra šie: koordinuoti nacionalines branduolinės energijos tyrimų taikiems tikslams programas, teikti branduolinės energetikos žinias, infrastruktūrą bei finansavimą ir užtikrinti pakankamą ir patikimą branduolinės energijos tiekimą.

Agentūra užtikrina reguliarų ir teisingą branduolinio kuro tiekimą ES naudotojams. Ji taip pat didina tiekimo Europos Sąjungos vartotojams saugumą.

Bendroji įmonė valdo ES įnašą į ITER projektą (iš pradžių – Tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių), skirtą įrodyti branduolių sintezės mokslines ir technologines galimybes, ir bendradarbiauja su Japonija branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų srityje.