Žanas Monė, Prancūzijos politikas ir patarėjas ekonomikos klausimais, visą gyvenimą rėmė Europos integraciją. Jo idėjos paskatino sukurti Šumano planą sujungti Prancūzijos ir Vokietijos nacionalinę anglių ir plieno gamybą.
Gyvenimas ir laikas
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Ž. Monė kreipėsi į Prancūzijos vyriausybę su pasiūlymu geriau koordinuoti karui skirtų išteklių transportavimą su Prancūzijos sąjungininkais. Vėliau jis paskirtas 1919 m. įkurtos Tautų Sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotoju. 1943 m. Ž. Monė tapo Prancūzijos nacionalinio išsivadavimo komiteto – iš tikrųjų tai buvo Alžyre įsikūrusi Prancūzijos vyriausybė emigracijoje – nariu. Būtent tuo metu jis atvirai išdėstė suvienytos ir taiką išsaugosiančios Europos viziją.
Europos vizija
Po karo didėjant tarptautinei įtampai, Ž. Monė jautė, kad, siekiant Europos vienybės, atėjo laikas imtis veiksmų, ir kartu su savo komanda pradėjo kurti Europos bendrijos koncepciją. 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas Prancūzijos vyriausybės vardu paskelbė vadinamąją Šumano deklaraciją.
Šią deklaraciją inicijavo ir parengė Ž. Monė, joje siūlyta visą Vokietijos ir Prancūzijos anglių ir plieno gamybą pavesti valdyti vienai vyriausiajai valdybai. Deklaracija buvo pagrįsta idėja, kad jeigu šių išteklių gamybą dalytųsi dvi galingiausios Europos šalys, tai padėtų ateityje išvengti karų.
