Kodėl reikia bendros valiutos
Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) užsimota sukurti dar XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Ekonominė ir pinigų sąjunga reiškia ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą, bendrą pinigų politiką ir bendrą valiutą – eurą. Bendra valiuta turi daug privalumų: dėl jos bendrovėms lengviau prekiauti su užsienio partneriais, gerėja ekonomikos rodikliai, vartotojai turi didesnį pasirinkimą ir daugiau galimybių.
Vis dėlto sukurti tokią sąjungą trukdė įvairios politinės ir ekonominės kliūtys: kartais silpna politinė valia, nesutarimai dėl ekonomikos prioritetų, sukrėtimai tarptautinėse rinkose. Žengiant ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo keliu visa tai teko įveikti.
Kelias į eurą
Pokariu nusistovėjęs tarptautinių valiutos rinkų stabilumas ilgai netruko. Dėl sumaišties tarptautinėse valiutų rinkose iškilo grėsmė bendros žemės ūkio politikos bendrai kainų sistemai – pagrindiniam tuometinės Europos ekonominės bendrijos ramsčiui. Vėlesniems bandymams stabilizuoti valiutų keitimo kursus vis sutrukdydavo naftos krizės ir kiti sukrėtimai, kol 1979 m. buvo sukurta ir pradėjo veikti Europos pinigų sistema (EPS).
EPS buvo grindžiama valiutų keitimo kursų sistema užtikrinant, kad dalyvaujančių šalių valiutų kursų svyravimai išliktų nedideli. Tokia visiškai nauja sistema reiškė precedento neturintį ES šalių pinigų politikos koordinavimą ir sėkmingai veikė daugiau kaip dešimtmetį. Europos Komisijai pirmininkaujant Jacques‘ui Delors‘ui ES šalių centrinių bankų valdytojai parengė J. Delors’o ataskaitą, kaip galėtų būti sukurta Europos pinigų sąjunga.
Nuo Mastrichto iki euro ir euro zonos (1991–2002 m.)
J. Delors’o ataskaitoje pasiūlytas trijų etapų parengiamasis laikotarpis (nuo 1990 iki 1999 m.), skirtas ekonominei ir pinigų sąjungai bei euro zonai sukurti. Europos šalių vadovai pritarė J. Delors’o ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms.
Dėl naujos Europos Sąjungos sutarties, į kurią įtrauktos pinigų sąjungai įgyvendinti būtinos nuostatos, susitarta per 1991 m. gruodžio mėn. Mastrichte (Nyderlandai) vykusį Europos Vadovų Tarybos posėdį.
Po dešimtmetį trukusio pasirengimo euras pradėtas naudoti 1999 m. sausio 1 d. Pirmuosius trejus metus jis buvo nemateriali valiuta, naudojama tik apskaitai ir elektroniniams mokėjimams atlikti. Monetos ir banknotai apyvartoje pasirodė 2002 m. sausio 1 d., o 12-os ES valstybių narių istorijoje įvyko didžiausia istorijoje grynųjų pinigų keitimo operacija.