Apžvalga
Sostinė: Paryžius
Oficialiosios ES kalbos: prancūzų
ES valstybė narė: nuo 1958 m. sausio 1 d.
Valiuta: Euro zonos narė nuo 1999 m. sausio 1 d.
Šengeno erdvė: narė nuo 1995 m. kovo 26 d.
Skaičiai:
- Plotas: 638 475 km2
- Gyventojų skaičius: 68 070 697 (2023 m.)
(Šaltinis: Eurostato duomenys. Plotas ir gyventojų skaičius)
Politinė sistema
Prancūzija yra pusiau prezidentinė respublika. Jos vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas, kurį paskiria prezidentas. Valstybės vadovas – prezidentas – renkamas per tiesioginius rinkimus. Prancūzijos teritoriją sudaro 18 administracinių regionų: 13 didmiesčių (t. y. žemyninės Prancūzijos) ir 5 užjūrio regionų. Visi penki užjūrio regionai ir Sen Martenas (Prancūzijos teritorija Karibuose) laikomi ES dalimi (jie turi atokiausių regionų statusą). Strasbūras yra vienas iš trijų miestų, kuriuose įsikūrusios oficialios Europos Sąjungos institucijų būstinės. Kiti du tokie miestai yra Briuselis ir Liuksemburgas.
Prekyba ir ekonomika
Prancūzija užima vienuoliktą vietą Europos Sąjungoje pagal BVP vienam gyventojui – 35 500 EUR, tai yra ES vidurkis. Prancūzijos BVP sudaro 17,2 proc. viso ES BVP.
(Šaltinis: Eurostatas. BVP vienam gyventojui ir BVP duomenys)
(Šaltinis: Eurostatas. Eksporto ir importo duomenys)
Europos Parlamente yra 79 Prancūzijos atstovai. Susipažinkite su šiais Europos Parlamento nariais ir Europos Parlamento biuro Prancūzijoje veikla.
Reguliariuose ES Tarybos posėdžiuose šalių ministrai priima ES teisės aktus ir koordinuoja politiką. Prancūzijos vyriausybės atstovai keletą kartų per metus dalyvauja Tarybos posėdžiuose, kuriuose daugiausia dėmesio skirta jų atsakomybės sričiai.
ES Taryba neturi vieno nuolatinio pirmininko (kaip, pavyzdžiui, Komisija arba Parlamentas). Darbui vadovauja pirmininkaujanti šalis, kuri eilės tvarka keičiasi kas 6 mėnesius.
Tuos 6 mėnesius pirmininkauja tos šalies vyriausybės ministrai. Jie padeda nustatyti Tarybos posėdžių darbotvarkę skirtingose politikos srityse ir palaiko dialogą su kitomis ES institucijomis.
Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai datos:
1959 m. sausio–birželio mėn. | 1962 m. sausio–birželio mėn. | 1965 m. sausio–birželio mėn. | 1968 m. sausio–birželio mėn. | 1971 m. sausio–birželio mėn. | 1974 m. liepos–gruodžio mėn. | 1979 m. sausio–birželio mėn. | 1984 m. sausio–birželio mėn. | 1989 m. liepos–gruodžio mėn. | 1995 m. sausio–birželio mėn. | 2000 m. liepos–gruodžio mėn. | 2008 m. sausio–birželio mėn. | 2022 m. sausio–birželio mėn. |
Prancūzijos deleguotas Europos Komisijos narys yra Thierry Bretonas, atsakingas už vidaus rinką.
Komisija kiekvienoje ES šalyje turi savo atstovybę. Daugiau informacijos apie Komisijos atstovybę Prancūzijoje.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete yra 24 Prancūzijos atstovai. Su šia patariamąja įstaiga, kuri atstovauja darbdaviams, darbuotojams ir kitoms interesų grupėms, konsultuojamasi dėl siūlomų teisės aktų, siekiant susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimus darbo ir socialinės padėties pokyčius skirtingose šalyse.
Europos regionų komitete, kurį sudaro ES regionų ir vietos valdžios atstovai, Prancūzijai atstovauja 24 nariai. Su šia patariamąja įstaiga konsultuojamasi dėl siūlomų teisės aktų siekiant užtikrinti, kad juose būtų atsižvelgta į kiekvieno ES regiono nuomonę.
Prancūzija taip pat palaiko ryšius su ES institucijomis per savo nuolatinę atstovybę Briuselyje. Kadangi ji atlieka Prancūzijos ambasados Europos Sąjungoje vaidmenį, jos pagrindinė užduotis yra užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų kuo labiau atsižvelgiama į šalies interesus ir įgyvendinama jai svarbi politika.
Biudžetas ir finansavimas
Kiek Prancūzija moka ir kiek gauna iš ES?
ES biudžetas yra priemonė, kuria užtikrinama, kad Europa ir toliau būtų demokratiška, taiki, klestinti ir konkurencinga jėga. ES biudžetą naudoja savo prioritetams ir dideliems projektams, kurių dauguma atskirų ES šalių negalėtų finansuoti vienos, finansuoti.
Narystės ES nauda gerokai viršija ES biudžeto įnašų dydį – yra daug to pavyzdžių. Visoms valstybėms narėms naudinga tai, kad jos yra bendrosios rinkos dalis, drauge sprendžia bendras migracijos, terorizmo ir klimato kaitos problemas ir užsitikrina konkrečią naudą, pavyzdžiui, geresnę transporto infrastruktūrą, modernizuotas ir skaitmenizuotas viešąsias paslaugas ir pažangiausią medicininį gydymą.
Tai, kiek kiekviena ES šalis moka į ES biudžetą, apskaičiuojama sąžiningai. Kuo didesnė šalies ekonomika, tuo didesnis jos įnašas, ir atvirkščiai.
ES biudžetas nėra susijęs vien su mokėjimu ir lėšų rinkimu – juo siekiama bendrai prisidėti prie to, kad Europa ir pasaulis taptų geresne vieta mums visiems.
ES biudžeto išlaidos ir pajamos pagal šalis ir metus
ES finansuojami projektai Prancūzijoje
ES biudžeto lėšomis padedama finansuoti programas ir projektus visose ES šalyse, pvz., tiesti kelius, subsidijuoti mokslininkus, saugoti aplinką.
Sužinokite daugiau, kaip ES finansavimas padeda Prancūzijai ir kokios ekonomikos gaivinimo lėšos skiriamos jūsų šaliai ar regionui.