Apžvalga
Sostinė: Berlynas
Oficialioji ES kalba: vokiečių
ES valstybė narė: nuo 1958 m. sausio 1 d.
Valiuta: Euro zonos narė nuo 1999 m. sausio 1 d.
Šengeno erdvė: narė nuo 1995 m. kovo 26 d.
Skaičiai:
- Plotas: 357 569 km2
- Gyventojų skaičius: 83 445 000 (2024 m.)
(Šaltinis: Eurostato duomenys.Plotas ir gyventojų skaičius)
Politinė sistema
Vokietija yra parlamentinė federacinė respublika. Jos vyriausybės vadovas – kancleris, o valstybės vadovas – prezidentas, atliekantis iš esmės reprezentacines funkcijas. Vokietiją sudaro 16 žemių (Länder), kurių kiekviena turi savo konstituciją ir didelę autonomiją nustatyti savo vidaus struktūrą. 3 iš šių žemių yra miestai: Berlynas, Brėmenas ir Hamburgas.
Prekyba ir ekonomika
Vokietija užima septintą vietą Europos Sąjungoje pagal BVP vienam gyventojui – 43 400 EUR, t. y. gerokai viršija ES vidurkį (37 600 EUR). Šalies BVP sudaro 24,2 proc. viso ES BVP.
(Šaltinis: Eurostato duomenys. BVP vienam gyventojui ir BVP)
(Šaltinis: Eurostato duomenys. Eksportas ir importas)
Europos Parlamente yra 96 Vokietijos atstovai. Susipažinkite su šiais Europos Parlamento nariais ir Europos Parlamento biuro Vokietijoje veikla.
Reguliariuose ES Tarybos posėdžiuose šalių ministrai priima ES teisės aktus ir koordinuoja politiką. Vokietijos vyriausybės atstovai keletą kartų per metus dalyvauja Tarybos posėdžiuose, kuriuose daugiausia dėmesio skirta jų atsakomybės sričiai.
ES Taryba neturi vieno nuolatinio pirmininko (kaip, pavyzdžiui, Komisija arba Parlamentas). Darbui vadovauja pirmininkaujanti šalis, kuri eilės tvarka keičiasi kas 6 mėnesius.
Tuos 6 mėnesius pirmininkauja tos šalies vyriausybės ministrai. Jie padeda nustatyti Tarybos posėdžių darbotvarkę skirtingose politikos srityse ir palaiko dialogą su kitomis ES institucijomis.
Vokietijos pirmininkavimo Tarybai datos:
1958 m. liepos–gruodžio mėn. | 1961 m. liepos–gruodžio mėn. | 1964 m. liepos–gruodžio mėn. | 1967 m. liepos–gruodžio mėn. | 1970 m. liepos–gruodžio mėn. | 1974 m. sausio–birželio mėn. | 1978 m. liepos–gruodžio mėn. | 1983 m. sausio–birželio mėn. | 1988 m. sausio–birželio mėn. | 1994 m. liepos–gruodžio mėn. | 2007 m. sausio–birželio mėn. | 2020 m. liepos–gruodžio mėn.
Europos Komisijos Pirmininkė yra Ursula von der Leyen iš Vokietijos. Komisija kiekvienoje ES šalyje turi savo atstovybę. Daugiau informacijos apie Komisijos atstovybę Vokietijoje.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete yra 24 Vokietijos atstovai. Su šia patariamąja įstaiga, kuri atstovauja darbdaviams, darbuotojams ir kitoms interesų grupėms, konsultuojamasi dėl siūlomų teisės aktų, siekiant susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimus darbo ir socialinės padėties pokyčius skirtingose šalyse.
Europos regionų komitete, kurį sudaro ES regionų ir vietos valdžios atstovai, Vokietijai atstovauja 24 nariai. Su šia patariamąja įstaiga konsultuojamasi dėl siūlomų teisės aktų siekiant užtikrinti, kad juose būtų atsižvelgta į kiekvieno ES regiono nuomonę.
Vokietija taip pat palaiko ryšius su ES institucijomis per savo nuolatinę atstovybę Briuselyje. Kadangi ji atlieka Vokietijos ambasados Europos Sąjungoje vaidmenį, jos pagrindinė užduotis yra užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų kuo labiau atsižvelgiama į šalies interesus ir įgyvendinama jai svarbi politika.
Biudžetas ir finansavimas
Kiek Vokietija moka ir kiek gauna iš ES?
ES biudžetas yra priemonė, kuria užtikrinama, kad Europa ir toliau būtų demokratiška, taiki, klestinti ir konkurencinga jėga. ES biudžetą naudoja savo prioritetams ir dideliems projektams, kurių dauguma atskirų ES šalių negalėtų finansuoti vienos, finansuoti.
Narystės ES nauda gerokai viršija ES biudžeto įnašų dydį – yra daug to pavyzdžių. Visoms valstybėms narėms naudinga tai, kad jos yra bendrosios rinkos dalis, drauge sprendžia bendras migracijos, terorizmo ir klimato kaitos problemas ir užsitikrina konkrečią naudą, pavyzdžiui, geresnę transporto infrastruktūrą, modernizuotas ir skaitmenizuotas viešąsias paslaugas ir pažangiausią medicininį gydymą.
Tai, kiek kiekviena ES šalis moka į ES biudžetą, apskaičiuojama sąžiningai. Kuo didesnė šalies ekonomika, tuo didesnis jos įnašas, ir atvirkščiai.
ES biudžetas nėra susijęs vien su mokėjimu ir lėšų rinkimu – juo siekiama bendrai prisidėti prie to, kad Europa ir pasaulis taptų geresne vieta mums visiems.
ES biudžeto išlaidos ir pajamos pagal šalis ir metus
ES finansuojami projektai Vokietijoje
ES biudžeto lėšomis padedama finansuoti programas ir projektus visose ES šalyse, pvz., tiesti kelius, subsidijuoti mokslininkus, saugoti aplinką.
Sužinokite daugiau, kaip ES finansavimas padeda Vokietijai ir kokios ekonomikos gaivinimo lėšos skiriamos jūsų šaliai ar regionui.