Nyderlandų politikas Johanas Willemas Beyenas įtikino kitus Europos vadovus pritarti jo parengtam visapusiško ekonominio bendradarbiavimo planui.
Gyvenimas ir laikas
XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje rengdamas pasiūlymą dėl muitų sąjungos Beyenas suprato, kaip sunku įtikinti skeptiškas jėgas savo gimtojoje Nyderlanduose ir kitose Europos šalyse siekti tolesnės integracijos. Daugelis vadovų abejojo, ar įsteigus Europos anglių ir plieno bendriją reikalinga tolesnė integracija, ypač ekonominė. Tačiau Beyenas buvo atkaklus; jis tikėjo, kad atėjo metas siekti dar glaudesnio Europos valstybių bendradarbiavimo.
Europos vizija
Beyeno planas buvo pagrįstas samprata, kad būtinas glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas, – ne tik anglių ir plieno srityse. Reikėjo kurti bendrą rinką, apimančią visus sektorius ir grindžiamą Beniliukso sutartimi, kurią 1944 m. pasirašė Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. 1955 m. Mesinos konferencijoje pristatydamas „Beyeno planą“, šis Nyderlandų politikas sugebėjo įtikinti ir kitus, kad politinė vienybė neįmanoma be bendrosios rinkos, įskaitant tam tikrą bendrą atsakomybę už ekonominę ir socialinę politiką. Galiausiai, priėmus planą, 1957 m. kovo mėn. šešios šalys pasirašė Romos sutartis ir įsteigė Europos ekonominę bendriją ir Euratomą.
Nuo Mesinos konferencijos iki Romos sutarčių
(Šio turinio jūsų kalba nėra.)