Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT)

Apžvalga

• Vaidmuo: užtikrina, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse; užtikrina, kad šalys ir ES institucijos nepažeistų ES teisės.
• Nariai:
  • Teisingumo Teismas: po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies ir 11 generalinių advokatų
  • Bendrasis Teismas: po du teisėjus iš kiekvienos ES šalies
• Įsteigtas: 1952 m.
• Vieta: Liuksemburgas
• Interneto svetainė: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškina ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse, ir sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus.

Tam tikromis aplinkybėmis asmenys, įmonės arba organizacijos taip pat gali kreiptis į Teismą, jei mano, kad kuri nors ES institucija pažeidė jų teises.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo veikla

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priima sprendimus jam pateiktose bylose. Įprasčiausios šios bylų rūšys:

• teisės aktų aiškinimas (prejudiciniai sprendimai). ES nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad ES teisė būtų tinkamai taikoma, tačiau skirtingų šalių teismai gali ją skirtingai aiškinti. Jeigu nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali kreiptis į Teismą išaiškinimo. Ta pati tvarka gali būti taikoma nustatant, ar nacionalinės teisės aktas arba praktika yra suderinami su ES teise;
• teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas (pažeidimo tyrimo procedūros). Šios bylos iškeliamos ES teisę pažeidžiančioms nacionalinėms vyriausybėms. Tai padaro Europos Komisija arba kita ES šalis. Jei nustatoma, kad valstybė padarė pažeidimą, ji turi nedelsdama pasitaisyti, o to nepadariusi rizikuoja, kad bus iškelta antra byla, kurią išnagrinėjus gali tekti mokėti baudą;
• ES teisės aktų panaikinimas (ieškiniai dėl panaikinimo). Jei manoma, kad ES aktu pažeidžiamos ES Sutartys arba pagrindinės teisės, Teismo gali būti paprašyta jį panaikinti. Tai gali padaryti ES šalies vyriausybė, ES Taryba, Europos Komisija arba (kai kuriais atvejais) Europos Parlamentas.
  Be to, privatūs asmenys gali paprašyti Teismo panaikinti tiesioginę įtaką jiems darantį ES aktą;
• užtikrinimas, kad ES imtųsi veiksmų (ieškiniai dėl neveikimo). Parlamentas, Taryba ir Komisija tam tikromis aplinkybėmis privalo priimti tam tikrus sprendimus. Jei jie to nedaro, ES šalių vyriausybės, kitos ES institucijos arba (tam tikromis aplinkybėmis) fiziniai asmenys arba bendrovės gali paduoti Teismui skundą;
• sankcijų skyrimas ES institucijoms (ieškiniai dėl žalos). Bet kuris asmuo arba įmonė, kurių interesai pažeisti dėl ES institucijos arba jos darbuotojų veiksmų arba neveikimo, gali pateikti ieškinį Teisme.

Sudėtis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudaro 2 teismai:

• Teisingumo Teismas nagrinėja iš nacionalinių teismų gautus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, kai kuriuos ieškinius dėl panaikinimo ir skundus;
• Bendrasis Teismas priima sprendimus dėl fizinių asmenų, įmonių ir kai kuriais atvejais ES šalių vyriausybių pateiktų ieškinių dėl panaikinimo. Praktiškai tai reiškia, kad šis teismas dažniausiai nagrinėja konkurencijos teisės, valstybės pagalbos, prekybos, žemės ūkio ir prekių ženklų klausimus.

Kiekvieną teisėją ir generalinį advokatą nacionalinės vyriausybės drauge skiria šešerių metų kadencijai, kurią galima pratęsti. Kiekviename teisme teisėjai trejų metų kadencijai, kurią galima pratęsti, išsirenka pirmininką.

Kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dirba?

Teisingumo Teisme kiekvienai bylai paskiriamas teisėjas (teisėjas pranešėjas) ir generalinis advokatas. Bylos nagrinėjamos dviem etapais.

• Rašytinis etapas
  • Šalys Teismui įteikia rašytinius pareiškimus. Be to, nacionalinės valdžios institucijos, ES institucijos ir kartais privatūs asmenys gali pateikti pastabų.
  • Teisėjas pranešėjas visa tai apibendrina, tuomet klausimas aptariamas bendrajame Teismo posėdyje, kur nusprendžiama:
    • kiek teisėjų nagrinės šią bylą: 3, 5 arba visi 15 Teismo teisėjų, priklausomai nuo bylos svarbos ir sudėtingumo. Daugumą bylų nagrinėja 5 teisėjai, o bylų, kurias nagrinėtų visas Teismas, būna labai retai;
    • ar reikia rengti viešą posėdį (žodinę proceso dalį) ir ar būtina gauti oficialią generalinio advokato išvadą.
• Žodinis etapas – viešas posėdis
  • Abiejų šalių advokatai išdėsto savo argumentus teisėjams ir generaliniam advokatui, o šie jiems gali užduoti klausimų.
  • Jei Teismas nusprendė, jog būtina gauti generalinio advokato išvadą, ji pateikiama praėjus kelioms savaitėms po posėdžio.
  • Tuomet teisėjai apsvarsto bylą ir priima sprendimą.
• Bendrajame Teisme laikomasi panašios tvarkos, išskyrus tai, kad daugumą bylų nagrinėja trys teisėjai ir nėra generalinio advokato.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir jūs

Jei jums (privačiam asmeniui arba įmonei) padaryta žalos dėl ES institucijos arba jos darbuotojų veiklos arba neveikimo, galite pareikšti jiems ieškinį Teisme vienu iš dviejų būdų:

• netiesiogiai – kreipdamasis į nacionalinį teismą (kuris gali nutarti perduoti bylą Teisingumo Teismui);
• kreiptis tiesiai į Bendrąjį Teismą, jei ES institucijos sprendimas paveikė jus tiesiogiai ir asmeniškai.

Jei jums atrodo, kad kurios nors šalies valdžios institucijos pažeidė ES teisę, turite laikytis oficialios skundų teikimo tvarkos.

Plačiau apie jūsų teises

Prieiga prie dokumentų

Prieiga prie informacijos

ESTT praktikos kalendorius

ESTT srautinio duomenų siuntimo paslauga

Daugiau informacijos

Kas yra kas

Metinis pranešimas

Naujausi sprendimai ir nuomonės

Teismo praktika

Leidiniai

ESTT biblioteka

Apsilankymas Teisme

Darbo vietos