Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Bechas tvirtai tikėjo, kad kaimyninės šalys turėtų sudaryti ekonominę ir politinę partnerystę, tokią kaip Europos anglių ir plieno bendrija. Jis jau 1944 m. aktyviai prisidėjo prie emigracijoje dirbusių Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo vyriausybių pastangų kurti Beniliukso muitų sąjungą.
Didinga vieningos Europos idėja, kuri dar neseniai buvo vertinama kaip utopija, šiandien iš ketinimų srities pereina į praktinio įgyvendinimo etapą.
Gyvenimas ir laikas
Bechas Europos anglių ir plieno bendrijos steigimą vertino ne vien kaip galimybę užkirsti kelią kitam tokiam viską niokojančiam konfliktui kaip Antrasis pasaulinis karas, bet ir kaip galimybę savo mažai šaliai palikti pėdsaką naujoje Europoje. Be to, kaip ir daugelis to meto politikų, jis tikėjo, kad glaudūs santykiai ir saistantys ryšiai padės išvengti naujo Europos susiskaldymo.
Europos vizija
1955 m. birželio mėn. Josephas Bechas pirmininkavo Mesinos konferencijai, po kurios buvo pasirašyta Romos sutartis, kuria įsteigta šiandieninės Europos Sąjungos pirmtakė – Europos ekonominė bendrija. Ši konferencija buvo sutelkta į memorandumą, kurį pateikė trijų Beniliukso šalių atstovai, įskaitant Liuksemburgui atstovavusį Bechą.
Josephas Bechas kalba Strasbūre 1968 m.
Žozefo Bešo kalba 1968 m. Strasbūre
Kokia tikroji priežastis, dėl kurios po Antrojo pasaulinio karo ėmėmės Europos projekto? Manėme, kad būtina sukurti naują Europą, kurioje Prancūzija ir Vokietija galėtų susitaikyti.
Dabar matome, kad bent jau šioje srityje (o tai buvo svarbiausia sritis, nes nuo jos priklauso taika Europoje) mums pavyko pasiekti vieną iš kovos dėl vieningos Europos tikslų – įtvirtinti vieningos Europos idėją.