Euras yra antra dažniausiai pasaulyje naudojama finansinių sandorių valiuta ir viso pasaulio šalims patraukli atsargų valiuta.
Euro zonos palūkanų normos turi įtakos ekonomikos pokyčiams ir kainų stabilumui. Nepriklausomas Europos Centrinis Bankas (ECB) valdo kasdienius valiutos kurso svyravimus ir keitimo kursus. Frankfurte įsikūręs ECB yra 21 eurą įsivedusios Europos Sąjungos šalies centrinis bankas. Jis stengiasi palaikyti kainų stabilumą ir išsaugoti bendros valiutos perkamąją galią.
Nors už mokesčius ir nacionalinius biudžetus tebėra atsakingos atskiros šalys, nacionalinės vyriausybės susitarė dėl bendrų viešųjų finansų taisyklių, kad galėtų koordinuoti savo veiklą siekdamos stabilumo, augimo ir užimtumo.
Euro zonos šalių finansų ministrai kelis kartus per metus susitinka Euro grupėje aptarti su euru susijusių klausimų. Jie koordinuoja savo ekonominę ir biudžeto politiką, kad sudarytų sąlygas stipresniam ekonomikos augimui.
Monetų ir banknotų gamyba
Nuo 2002 m. eurų banknotus bendrai spausdina euro zonos šalių nacionaliniai centriniai bankai. Kiekvienas nacionalinis centrinis bankas turi išleisti tam tikrą vieno ar daugiau nominalų bendro per metus atspausdinamų banknotų kiekio dalį.
Euro zonos šalių nacionalinės vyriausybės yra atsakingos už euro monetų kaldinimą.
Kovos su padirbinėjimu priemonės
Kuriant euro monetas ir banknotus, daug dėmesio buvo skiriama jų saugumui. Euro padirbinėjimo lygis euro zonoje per visą laiką nuo jo įvedimo išliko gana žemas. Kadangi kiekvienos šalies banknotai ir monetos su išskirtiniais dizaino elementais yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje, reikia bendrų taisyklių ir koordinavimo, siekiant užtikrinti, kad kovos su padirbinėjimu priemonės būtų vienodai veiksmingos visose šalyse. ES kovos su padirbinėjimu politika grindžiama keturiais ramsčiais: prevencija, užgniaužimu, mokymu ir bendradarbiavimu.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 12 sausio 2026