Skip to main content

ES biudžetas

ES biudžetas susieja visos Europos išteklius ir sudaro sąlygas ES valstybėms narėms pasiekti daugiau, nei jos galėtų veikdamos kiekviena atskirai. Biudžetas taip pat padeda taupyti viešąsias lėšas, nes iš jo finansuojami, be kita ko, infrastruktūros projektai ir mokslinių tyrimų programos. Be to, biudžete naudojamasi masto ekonomija ir sverto poveikiu, kartu išvengiant pastangų dubliavimo nacionaliniu lygmeniu.

ES biudžetas iš esmės yra investicijų biudžetas ir papildo ES nacionalinius biudžetus, nes jo pagrindinis tikslas – skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą platesniu Europos lygmeniu. Jis naudojamas tik tais atvejais, kai lėšas veiksmingiau naudoti ne vietos, regionų ar nacionaliniu, o Europos lygmeniu. Iš biudžeto finansuojama tokia veikla kaip:

  • kaimo vietovių plėtra;
  • sanglaudos skatinimas ir aplinkos apsauga;
  • parama ES švietimo ir mokslinių tyrimų programoms („Erasmus“ ir „Horizontas“);
  • išorės sienų apsauga;
  • vystomojo bendradarbiavimo stiprinimas;
  • žmogaus teisių propagavimas.

Kuo naudingas ES biudžetas. Keletas pavyzdžių

Ilgalaikis biudžetas

Ilgalaikiame biudžete nustatyti ilgalaikiai ES išlaidų prioritetai ir ribos. Ilgalaikis biudžeto planas, vadinamas daugiamete finansine programa (toliau – DFP), paprastai apima 7 metus. DFP nustatomos didžiausios metinės visų ES išlaidų sumos (viršutinės ribos) ir pagrindinės išlaidų kategorijos (kategorijos) ir sudaromos sąlygos Europos Sąjungai keleriais metais anksčiau suplanuoti savo finansavimo programas. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad ES politika būtų veiksminga.

Dabartinė DFP taikoma nuo 2021 m. iki 2027 m. Derybose dėl jos dalyvavo visos trys institucijos – Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija.

Metinis biudžetas

Kasmet deramasi dėl naujo metinio biudžeto ir jis tvirtinamas. Jame nustatomos finansinių metų išlaidos ir pajamos, neviršijant galiojančioje DFP pirmiau sutartų ribų.

Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali visos trys institucijos – Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija. Tačiau pagal Sutartis (Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį) už biudžeto vykdymą atsako Komisija. Priklausomai nuo atitinkamo finansavimo pobūdžio ES biudžetą gali valdyti: i) bendrai Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos; ii) tiesiogiai Komisija arba iii) netiesiogiai kitos ES ar už jos ribų esančios institucijos. ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už maždaug 80 proc. biudžeto įgyvendinimą.

Ilgalaikių derybų dėl biudžeto procesas

Biudžeto pateikimas

Derybų dėl ilgalaikio biudžeto procesas prasideda likus keleriems metams iki jo faktinio patvirtinimo.

Komisija pradeda oficialų procesą pristatydama DFP dokumentų rinkinį.

Šis dokumentų rinkinys apima pasiūlymus dėl:

  • DFP reglamento, kuriame nustatoma, kiek ES gali išleisti;
  • Sprendimo dėl nuosavų išteklių, kuriame nustatomi ES pajamų šaltiniai;
  • sektorių teisės aktų, kuriais reglamentuojamos visos ES finansavimo programos.

Derybos dėl biudžeto

ES Taryba parengia savo poziciją, nurodydama punktus, kuriems reikia ES vadovų politinės krypties ir prioritetų. Jos išvados padeda Europos Vadovų Tarybai parengti išvadų dėl DFP dokumentų rinkinio projektą.

ES vadovai Europos Vadovų Taryboje pateikia politines gaires dėl pagrindinių ilgalaikio biudžeto elementų, kad Taryba galėtų priimti savo poziciją.

Europos Parlamentas taip pat priima poziciją dėl Komisijos pasiūlymo. Kai Europos Vadovų Taryba susitaria dėl savo pozicijos, pradedamos trišalės derybos su Europos Parlamentu, kuriose siekiama gauti Europos Parlamento pritarimą.

Biudžeto patvirtinimas

Tada ilgalaikis biudžetas patvirtinamas pagal specialią teisėkūros procedūrą.

DFP reglamentas priimamas po to, kai:

  • pasiekiamas vieningas susitarimas Taryboje;
  • Europos Parlamentas pritaria tam, kad būtų užbaigtas sprendimų priėmimo procesas (Europos Parlamentas gali pritarti Tarybos pozicijai arba ją atmesti, tačiau negali jos keisti).

Kad įsigaliotų Sprendimas dėl nuosavų išteklių, reikia:

  • vieningo susitarimo dėl priėmimo Taryboje;
  • Europos Parlamento nuomonės;
  • kiekvienos ES šalies patvirtinimo pagal savo konstitucinius reikalavimus.

2021–2027 M. DFP

Kaip deramasi dėl ilgalaikio biudžeto

Kas yra ES ilgalaikis biudžetas

Derybų dėl metinio biudžeto procesas

Teisinis pagrindas

Dėl ES metinio biudžeto nusprendžiama bendru Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu. Procedūra, kurios laikomasi, nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnyje ir yra vykdoma likus metams iki biudžeto vykdymo metų.

Standartinė biudžeto procedūra

  • Iki liepos 1 d. visos ES institucijos išsiunčia Komisijai savo atitinkamas sąmatas, parengtas pagal jų vidaus procedūras.
  • Iki rugsėjo 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai savo metinio biudžeto projektą, grindžiamą galiojančiu DFP reglamentu ir ateinančių metų biudžeto gairėmis. Praktiškai Komisija siekia biudžeto projektą pateikti birželio mėn.
  • Iki spalio 1 d. Taryba priima savo poziciją dėl biudžeto projekto (įskaitant pakeitimus).
  • Europos Parlamentas per 42 dienas pateikia savo poziciją (taip pat įskaitant visus pakeitimus).

Jei Europos Parlamentas ir Taryba nesutaria: 

  • sušaukiamas Taikinimo komitetas, kuriame dalyvauja abiejų teisėkūros institucijų atstovai ir kuriam pavedama susitarti dėl bendro teksto per 21 dieną po to, kai Europos Parlamentas priima savo poziciją;
  • Europos Parlamentas ir Taryba per 14 dienų turi patvirtinti arba atmesti bendrą tekstą.

Jei bendras tekstas patvirtinamas:

  • Europos Parlamentas patvirtina metinį biudžetą.

Jei Taryba atmeta bendrą tekstą:

  • Europos Parlamentas vis dar gali patvirtinti biudžetą, tačiau tik tam tikra balsų dauguma (visų narių dauguma ir trys penktadaliai atiduotų balsų).

Jeigu Europos Parlamentas ir Taryba atmeta bendrą projektą arba nesusitaria:

  •  biudžetas atmetamas ir Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą.

Metinis biudžetas gali būti iš dalies keičiamas reaguojant į nenumatytas aplinkybes arba atsižvelgiant į informaciją, kurios neturėta Komisijai teikiant pasiūlymą. Tai gali būti daroma naudojant taisomąjį raštą (jei prieš galutinį priėmimą) arba taisomąjį biudžetą (jei įgyvendinimo metu). Tiek taisomiesiems raštams, tiek taisomiesiems biudžetams taikomos tos pačios procedūrinės taisyklės kaip ir bendrajam biudžetui.

ES biudžeto pajamos ir išlaidos

Kaip rengiamas ES metinis biudžetas