ES biudžetas
ES biudžetas sutelkia visos ES išteklius ir sudaro sąlygas ES šalims kartu pasiekti daugiau, nei jos galėtų veikdamos kiekviena atskirai, pavyzdžiui, finansuojant infrastruktūros arba mokslinių tyrimų projektus.
ES biudžetas daugiausia naudojamas investicijoms ir papildo nacionalinius biudžetus. Pagrindinis tikslas – skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą platesniu ES lygmeniu. Jis naudojamas tik tais atvejais, kai iniciatyvas veiksmingiau įgyvendinti ne vietos, regionų ar nacionaliniu, o ES lygmeniu.
Iš biudžeto finansuojama tokia veikla kaip:
- kaimo vietovių ir mažiau išsivysčiusių regionų plėtra;
- aplinkos apsauga;
- ES švietimo ir mokslinių tyrimų programos („Erasmus“ ir „Horizontas“);
- ES išorės sienų apsauga;
- tarptautinio vystymosi skatinimas;
- žmogaus teisių propagavimas.
Kuo naudingas ES biudžetas. Keletas pavyzdžių
Šiuo metu ES šalys susitaria dėl ilgalaikio kelerių metų biudžeto. Pagal šį principą kasmet sudaromas ir patvirtinamas metinis biudžetas, pagal kurį skiriamas finansavimas konkretiems projektams, programoms ir poreikiams, atsižvelgiant į ilgalaikį biudžetą.
Ilgalaikis biudžetas
Ilgalaikis biudžetas, vadinamas daugiamete finansine programa (toliau – DFP), paprastai apibrėžia kelerių metų išlaidų prioritetus ir ribas. Jame nustatomos didžiausios metinės visų ES išlaidų sumos ir pagrindinės išlaidų kategorijos. Be to, juo sudaromos sąlygos ES keleriais metais anksčiau suplanuoti savo finansavimo programas.
Dabartinis ilgalaikis biudžetas naudojamas nuo 2021 m. iki 2027 m. Tai Europos Parlamento ir Tarybos derybų, grindžiamų Komisijos pasiūlymu, rezultatas.
Šis ilgalaikis biudžetas kartu su Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 fondu „NextGenerationEU“ siekia apie 2 trln. EUR dabartinėmis kainomis.
Derybos dėl ilgalaikio biudžeto prasideda likus keleriems metams iki jo faktinio patvirtinimo.
Komisija pradeda oficialų procesą pristatydama pasiūlymų dėl būsimo ilgalaikio biudžeto rinkinį. Šis dokumentų rinkinys apima pasiūlymus dėl:
- teisės akto (reglamento), kuriame nustatoma, kiek ES gali išleisti (DFP reglamentas);
- sprendimo, kuriame nustatomi ES pajamų šaltiniai (toliau – Sprendimas dėl nuosavų išteklių);
- konkrečių sektorių teisės aktų, kuriais reglamentuojamos visos ES finansavimo programos.
ES Taryba parengia savo poziciją, remdamasi Komisijos pasiūlymais, nurodydama punktus, kuriems reikia ES vadovų politinės krypties ir prioritetų. Jos išvados padeda ES vadovams parengti išvadų dėl dokumentų rinkinio projektą. Pateikiamos politinės gairės dėl pagrindinių biudžeto elementų, kad Taryba galėtų priimti savo poziciją.
Europos Parlamentas taip pat priima poziciją dėl Komisijos pasiūlymų.
Visoms šalims išreiškus savo poziciją, pradedamos Parlamento ir Tarybos derybos siekiant bendro susitarimo.
Pasiekus susitarimą, ilgalaikis biudžetas patvirtinamas pagal specialią teisėkūros procedūrą. Dėl dviejų pagrindinių teisės aktų:
DFP reglamentas priimamas po to, kai:
- Taryboje vieningai sutariama dėl pasiūlymo, dėl kurio susitarta derybose;
- Parlamentas pritaria tam, kad būtų užbaigtas sprendimų priėmimo procesas (jis gali pritarti Tarybos pozicijai arba ją atmesti, tačiau negali jos keisti).
Kad įsigaliotų Sprendimas dėl nuosavų išteklių, reikia:
- vieningo susitarimo Taryboje;
- Parlamento nuomonės;
- kiekvienos ES šalies patvirtinimo pagal savo konstitucinius reikalavimus (pvz., nacionalinių parlamentų).
Prireikus ilgalaikis biudžetas gali būti persvarstytas jo galiojimo laikotarpiu, jei kiltų precedento neturinčių ir netikėtų naujų iššūkių.
Pavyzdžiui, 2021–2027 m. biudžetas persvarstytas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, didelės infliacijos ir palūkanų normų bei iššūkių, susijusių su migracija – 2023 m. Komisija pasiūlė peržiūrėti biudžetą, o Taryba jį patvirtino 2024 m. gavusi Parlamento pritarimą.
Metinis biudžetas
Kasmet deramasi dėl naujo metinio biudžeto ir jis tvirtinamas. Jame nustatomos finansinių metų išlaidos ir pajamos, neviršijant galiojančiame ilgalaikiame biudžete sutartų ribų.
Komisija pateikia biudžeto projektą, dėl kurio vėliau derasi ir dėl kurio susitaria Europos Parlamentas ir Taryba. Komisija yra atsakinga už biudžeto vykdymą.
Priklausomai nuo atitinkamo finansavimo pobūdžio ES biudžetą gali valdyti:
- bendrai Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos;
- tiesiogiai – Komisija;
- netiesiogiai – kitos institucijos ES arba už jos ribų.
ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už maždaug pusės biudžeto įgyvendinimą.
Kaip deramasi dėl metinio biudžeto ir kaip jis tvirtinamas
Dėl ES metinio biudžeto nusprendžiama bendru Parlamento ir Tarybos sprendimu. Jis parengiamas ir dėl jo deramasi metais, kurie eina prieš jo įgyvendinimo pradžios metus.
- Iki liepos 1 d. visos ES institucijos atsiunčia Komisijai savo sąmatų suvestinę.
- Iki rugsėjo 1 d. Komisija pateikia Parlamentui ir Tarybai savo metinio biudžeto projektą, grindžiamą galiojančiu DFP reglamentu ir ateinančių metų biudžeto gairėmis. Dažniausiai Komisija biudžeto projektą pateikia jau birželio mėn.
- Iki spalio 1 d. Taryba priima savo poziciją dėl biudžeto projekto (įskaitant pakeitimus).
- Parlamentas per 42 dienas priima savo poziciją (taip pat įskaitant bet kokius pakeitimus).
Pateikus projektą ir priėmus pozicijas, tolesni veiksmai priklauso nuo to, kaip ir kada bus pasiektas susitarimas.
Jei Parlamentas ir Taryba nesutaria:
- sušaukiamas Taikinimo komitetas, kuriame dalyvauja Parlamento ir Tarybos atstovai; Jiems pavedama susitarti dėl bendro teksto per 21 dieną po to, kai Parlamentas priima savo poziciją;
- tuomet Parlamentas ir Taryba per 14 dienų turi patvirtinti arba atmesti bendrą tekstą.
Yra trys galimybės:
- Jei bendrą tekstą patvirtina ir Parlamentas, ir Taryba: Parlamentas patvirtina metinį biudžetą.
- Jei Taryba atmeta bendrą tekstą: Parlamentas vis dar gali patvirtinti biudžetą, tačiau tik tuo atveju, jei dauguma EP narių, atstovaujančių 60 proc. atiduotų balsų, balsuoja „už“.
- Jeigu Parlamentas ir Taryba atmeta bendrą projektą arba nesusitaria: biudžetas atmetamas ir Komisija turi pateikti naują biudžeto projektą.
Kaip ir ilgalaikis biudžetas, metinis biudžetas gali būti iš dalies keičiamas reaguojant į nenumatytas aplinkybes arba atsižvelgiant į naują informaciją, kurios neturėta Komisijai teikiant pasiūlymą.
Tai gali būti daroma naudojant taisomąjį raštą (jei biudžetas nebuvo priimtas) arba taisomąjį biudžetą (įgyvendinimo metu). Jiems taikomos tos pačios taisyklės kaip ir ilgalaikiam biudžetui.
Derybų dėl metinio biudžeto tvarkaraštis
Daugiau informacijos apie tai, kaip rengiamas metinis biudžetas