ES biudžetui tenka pagrindinis vaidmuo reaguojant į iššūkius, su kuriais susiduria ES. Juo užtikrinama, kad ES išliktų demokratinė, taiki, klestinti ir konkurencinga. ES savo biudžetą naudoja ES prioritetams ir dideliems projektams, kurių dauguma ES šalių negalėtų finansuoti pavieniui dėl projekto dydžio ar tarpvalstybinio pobūdžio. ES biudžetu sutelkiami ištekliai, demonstruojamas solidarumas ir padedama visoms ES šalims, jų piliečiams ir ne tik, taip stiprinant Europos ekonomiką ir geopolitinę padėtį.
ES patvirtina ilgalaikius išlaidų planus, vadinamus daugiametėmis finansinėmis programomis, kuriose keleriems metams nustatomi ES išlaidų prioritetai ir ribos. Dabartinis ilgalaikis biudžetas naudojamas nuo 2021 m. iki 2027 m.
Be ilgalaikio biudžeto, kasmet deramasi dėl naujo metinio biudžeto ir jis tvirtinamas. Jame nustatomos finansinių metų išlaidos ir pajamos, neviršijant galiojančiame ilgalaikiame biudžete sutartų ribų.
Komisija pateikia biudžeto projektą, dėl kurio derasi ir dėl kurio susitaria Europos Parlamentas ir Taryba. Už lėšų valdymą atsakinga Komisija, nors daugiau kaip pusę jų ji valdo kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis.
Kasmet Parlamentas įvertina, kaip buvo vykdomas praėjusių metų biudžetas, ir, remdamasis Tarybos rekomendacija, sprendžia, ar patvirtinti Komisijos biudžeto vykdymo būdą. Tai vadinama biudžeto įvykdymo patvirtinimu.
Kam naudojami pinigai?
ES biudžeto lėšomis kuriamos darbo vietos, finansuojami projektai, kuriais gerinama mūsų sveikatos, švietimo, transporto ir energetikos infrastruktūra, didinamas mūsų sienų saugumas, padedama kovoti su klimato kaita ir skatinama mūsų visuomenės skaitmeninė pertvarka. Tai tik keli pavyzdžiai.
Pastaraisiais metais ES biudžetu kaip niekad stipriai išreiškiamas ES solidarumas, nes šiandien jis yra pagrindinė ES reagavimo į krizes priemonė. ES biudžetas padeda spręsti didžiausius ES uždavinius – nuo COVID-19 pandemijos iki Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat užtikrinti mūsų energetinę nepriklausomybę ir stiprinti ES strateginį savarankiškumą.
Kartu su ekonomikos gaivinimo fondu „NextGenerationEU“ 2021–2027 m. biudžetą sudaro apie 2 trln. EUR dabartinėmis kainomis. Jį galima suskirstyti į maždaug 7 išlaidų sritis:
- Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika
- Sanglauda, atsparumas ir vertybės
- Gamtos ištekliai ir aplinka
- Migracija ir sienų valdymas
- Saugumas ir gynyba
- Kaimyninės šalys ir pasaulis
- Europos viešasis administravimas
Ilgalaikio biudžeto sumų dabartinėmis kainomis apžvalga
2024 m. biudžete nustatyti prioritetai ir išlaidos
Iš 2024 m. biudžeto finansuojami svarbiausi ES šalių ir partnerių visame pasaulyje ekonomikos gaivinimo poreikiai. Šios lėšos padeda modernizuoti ir stiprinti ES – skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, kuriamos darbo vietos ir stiprinamas Europos vaidmuo pasaulyje.
Visų pirma stiprinama ES parama Ukrainai, skatinamos investicijos į ypatingos svarbos technologijas ir gynybą, skiriami ištekliai partneriams Vakarų Balkanuose remti ir nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms ES šalims, taip pat humanitarinę krizę patiriančioms šalims.
ES lėšų administravimas
2021–2027 m. laikotarpiu ilgalaikis biudžetas valdomas taip:
- 56 proc. bendrai valdo nacionalinės valdžios institucijos ir Komisija (pasidalijamasis valdymas);
- 37 proc. valdo Komisija, jos agentūros ir tarnybos už ES ribų (tiesioginis valdymas);
- 7 proc. valdo kitos tarptautinės organizacijos, nacionalinės agentūros ir ES nepriklausančios šalys(netiesioginis valdymas);
- priemonės „NextGenerationEU“ atveju 90 proc. lėšų skiriama per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, įgyvendinamą taikant tiesioginį valdymą ir kurios bendra vertė – 648 mlrd. EUR.
Galutinė atsakomybė už biudžeto vykdymą tenka Komisijai, kuri turi užtikrinti, kad kiekvienas išleistas euras būtų fiksuojamas ir apskaitomas. Jeigu išmokos paskiriamos netinkamai, Komisija bendradarbiauja su atitinkamomis šalimis, kad lėšos būtų susigrąžintos.
Komisija, Europos Audito Rūmai ir Europos Parlamentas atlieka metinio ES biudžeto vidaus ir išorės patikras tiek jo vykdymo metu, tiek vykdymui pasibaigus. Be to, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba gali tirti nesąžiningą ES biudžeto naudojimą.
