Sutelkdamas ES šalių išteklius, ES biudžetas stiprina ES ekonomiką ir geopolitinę padėtį. Jo lėšomis gerinamas 450 mln. šiandien ES gyvenančių žmonių gyvenimas.
ES biudžeto finansavimo šaltiniai:
-
kiekvienos ES šalies bendrųjų nacionalinių pajamų dalis, pagrįsta jos turtu;
-
importo iš ES nepriklausančių šalių muitai;
-
nedidelė kiekvienos ES šalies surenkamo PVM dalis;
-
įnašas, susietas su neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu kiekvienoje ES šalyje;
-
kitos pajamos, kaip antai ES nepriklausančių šalių įnašai į kai kurias programas, delspinigiai už pavėluotus mokėjimus ir baudos, taip pat praėjusių metų perteklius.
Šie šaltiniai vadinami ES nuosavais ištekliais. Šiuo metu ES svarsto naujus nuosavus išteklius, kad būtų galima įvairinti ir reformuoti ES biudžeto pajamų šaltinius. Ateityje jie galėtų būti susieti, pavyzdžiui, su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu arba įmonių pelnu.
ES biudžetas grindžiamas principu, kad išlaidos turi atitikti pajamas, tai reiškia, kad metinės pajamos turi visiškai padengti metines išlaidas.
Be to, ES sutartimis Europos Komisijai suteikti įgaliojimai skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose ES vardu. Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 priemonei NextGenerationEU finansuoti nuo 2021 m. Komisija pritraukia lėšų kapitalo rinkose. Šios ES obligacijos bus grąžintos per ilgą laikotarpį iki 2058 m.