Skip to main content

Steigiamosios sutartys

Europos Sąjunga grindžiama teisinės valstybės principu. Tai reiškia, kad kiekvienas veiksmas, kurio imasi ES, yra grindžiamas Sutartimis, kurias savanoriškai ir demokratiškai patvirtino visos ES valstybės narės. Pavyzdžiui, jei tam tikra politikos sritis nėra paminėta Sutartyje, Komisija negali siūlyti tos srities teisės akto.

Sutartis yra teisiškai privalomas ES valstybių narių susitarimas. Sutartyje nustatyti ES tikslai, ES institucijoms taikomos taisyklės, sprendimų priėmimo tvarka ir ES bei valstybių narių santykiai.

Sutartys iš dalies keičiamos tam, kad ES veiktų veiksmingiau bei skaidriau, siekiant pasirengti priimti naujas valstybes nares ir pradėti bendradarbiauti naujose srityse, pavyzdžiui, įvesti bendrąją valiutą.

Pagal Sutartis ES institucijos gali priimti teisės aktus, kuriuos po to įgyvendina valstybės narės. Visus Sutarčių ir kitų teisės aktų tekstus, Teismo praktiką ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų galima rasti ES teisės duomenų bazėje „EUR-Lex“.

Pagrindinės Sutartys, išdėstytos chronologine tvarka nuo naujausios iki seniausios

Į ES įstojus naujoms narėms steigiamosios sutartys buvo iš dalies pakeistos:

  • 2013 m. (Kroatija).
  • 2007 m. (Bulgarija, Rumunija),
  • 2004 m. (Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija),
  • 1995 m. (Austrija, Suomija, Švedija),
  • 1986 m. (Ispanija, Portugalija),
  • 1981 m. (Graikija),
  • 1973 m. (Airija, Danija, Jungtinė Karalystė),