ES biudžetas visų pirma skirtas investicijoms. Todėl ES priima ilgalaikius 5–7 metų trukmės išlaidų planus, vadinamus daugiametėmis finansinėmis programomis (DFP). Ilgalaikiame biudžete nustatomi ES išlaidų prioritetai ir apribojimai. Dabartinė daugiametė finansinė programa taikoma nuo 2021 m. iki 2027 m.
Iš ES biudžeto finansuojama įvairi veikla, pradedant kaimo vietovių plėtra ir aplinkos išsaugojimu, baigiant išorės sienų apsauga ir žmogaus teisių propagavimu. Kartu su priemone „NextGenerationEU“ biudžetas padeda ES ekonomikai atsigauti po COVID-19 krizės. Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali visos trys institucijos – Komisija, Taryba ir Parlamentas. Tačiau už biudžeto valdymą atsakinga Komisija. Kiekvienais metais Europos Parlamentas vertina praėjusių metų biudžeto vykdymą ir, remdamasis Tarybos rekomendacija, sprendžia, ar patvirtinti, kad Komisija įvykdė biudžetą (t. y. ar patvirtinti Komisijos biudžeto vykdymo būdą).
ES lėšų administravimas
2021–2027 m. laikotarpiu
- nacionalinės valdžios institucijos administruos apie tris ketvirtadalius biudžeto išlaidų kartu su Europos Komisija (pasidalijamasis valdymas);
- Europos Komisija ir jos agentūros bei delegacijos administruos apie 18 proc. ES biudžeto (tiesioginis valdymas);
- kitos tarptautinės organizacijos, nacionalinės agentūros arba ES nepriklausančios šalys administruos 8 proc. ES biudžeto (netiesioginis valdymas);
- priemonei „NextGenerationEU“ 90 proc. lėšų bus skiriama per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), įgyvendinamą taikant tiesioginio valdymo principą (EGADP yra dotacijų ir paskolų teikimo priemonė reformoms ir investicijoms ES šalyse remti, kurios bendra vertė – 723,8 mlrd. EUR).
Galutinė atsakomybė už biudžeto vykdymą tenka Komisijai, kuri turi užtikrinti, kad kiekvienas išleistas euras būtų fiksuojamas ir apskaitomas. Jeigu išmokos paskiriamos netinkamai, Komisija bendradarbiauja su atitinkamomis ES šalimis, kad lėšos būtų susigrąžintos. Informacijos apie skaidrumo užtikrinimo ir ES apsaugos priemones pateikiama čia.
Biudžeto rengimas
Dėl metinio biudžeto drauge sprendžia Komisija, Taryba ir Parlamentas. Komisija pateikia biudžeto projektą svarstyti Tarybai ir Parlamentui. Taryba ir Parlamentas gali projektą keisti. Jei Komisija, Taryba ir Parlamentas nesutaria, jie ieško kompromiso.
Kiekvienų metų biudžete nustatomos sumos, kurias galima išleisti neviršijant daugiametėje finansinėje programoje iš anksto sutartų ribų. Dėl to ES gali veiksmingai planuoti finansavimo programas keleriems metams į priekį.
Kaip panaudojami pinigai
ES biudžetas suskirstytas į maždaug septynias išlaidų sritis.
2023 m. ES biudžetas. Pagrindinės sritys
Šiuo metu didžiausia biudžeto dalis skiriama pastangoms stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę Europos sanglaudą. 2023 m. biudžetas leis ES sutelkti daug lėšų, padėsiančių sušvelninti sunkias Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmes pačioje Ukrainoje ir jos pietinėse kaimyninėse šalyse bei valstybėse narėse. Be to, iš jo bus remiamas ilgalaikis tvarus atsigavimas po koronaviruso pandemijos, taip pat apsaugomos ir kuriamos naujos darbo vietos. Svarbią biudžeto dalį sudaro ir siekis kurti ekologiškesnę ir atsparesnę Europą, užtikrinti sėkmingą skaitmeninę pertvarką ir skatinti inovacijas. Kitos išlaidų sritys: kova su nelegalia migracija, sienų valdymo gerinimas, saugumo didinimas.
Brošiūra, kurioje pateikiamos DFP sumos, apskaičiuotos pagal dabartines kainas.
