Besiplečianti Bendrija – įstojo pirmosios naujos narės
1973 m. sausio 1 d. prie Europos Bendrijų prisijungė Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė – šalių narių skaičius išaugo iki devynių. Dėl arabų šalių ir Izraelio karo, vykusio 1973 m. spalio mėn., Europoje prasidėjo energetikos krizė ir kilo ekonominių problemų.
Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos diktatūroms žlugimas lėmė tolesnę demokratijos sklaidą Europoje. Vykdant regioninę politiką imta skirti dideles lėšas, kad skurdesniuose regionuose būtų kuriamos darbo vietos ir infrastruktūra. 1979 m. vyko pirmieji tiesioginiai Europos Parlamento narių rinkimai, kuriuose Parlamento narius rinko šalių piliečiai.
Aštuntasis XX a. dešimtmetis – darbotvarkėje aplinkos apsauga
Europos Bendrijos priėmė įstatymus, kuriais buvo siekiama apsaugoti aplinką, taip pat imtas taikyti principas „teršėjas moka“. Įkurta daug nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų.
1973 m. sausio 1 d. – nuo šešių iki devynių valstybių narių
Kai Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė oficialiai prisijungė prie Europos Bendrijų, valstybių narių skaičius nuo šešių išaugo iki devynių.
1973 m. – Europą ištiko naftos krizė
Pasibaigus spalio mėn. vykusiam arabų šalių ir Izraelio karui, naftą išgaunančios Artimųjų Rytų šalys padidino naftos kainas ir apribojo jos pardavimą tam tikroms Europos šalims. Tai sukėlė ekonominių problemų visoje EEB.
1974 m. gruodžio 10 d. – skirtumų tarp regionų mažinimas
Siekdami parodyti solidarumą, EEB vadovai susitarė įsteigti naują didelį fondą pagal Europos regioninę politiką. Jo tikslas – pinigus iš turtingų regionų paskirstyti neturtingiems regionams, siekiant pagerinti infrastruktūrą, pritraukti investicijų ir sukurti darbo vietų. Kitąmet buvo įsteigtas Europos regioninės plėtros fondas.
1974–1975 m. – naujos demokratijos Portugalijoje, Graikijoje ir Ispanijoje
1974 m. nuvertus A. Salazaro režimą Portugalijoje ir žlugus karinei valdžiai Graikijoje, o 1975 m. Ispanijoje mirus generolui F. Franco, atėjo šių diktatoriškų Europos režimų pabaiga. Šios trys šalys įsipareigojo kurti demokratinę valdžią – tai tapo svarbiu žingsniu siekiant narystės Europos Bendrijose.
1979 m. birželio mėn. – pirmieji tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai.
Europos piliečiai pirmą kartą tiesiogiai išrinko Europos Parlamento narius. Anksčiau narius deleguodavo nacionaliniai parlamentai. Nariai ėmė priklausyti nebe nacionalinėms delegacijoms, o visos Europos politinėms grupėms (frakcijoms).