Helmutas Kohlis buvo antrasis iš trijų asmenų, kuriems Europos Vadovų Taryba suteikė Europos garbės piliečio vardą pripažindama išskirtines pastangas Europos integracijos ir bendradarbiavimo srityje – toks svarbus buvo jo indėlis į Europos projektą.
Būdamas prezidentas, F. Mitterrandas rėmė ES plėtrą ir ragino Ispaniją bei Portugaliją įstoti į ES. Jis taip pat tikėjo labiau integruota ES ir rėmė Suvestinio Europos akto, kuriuo nustatyti pirmieji teisiniai Europos bendrosios rinkos pagrindai, priėmimą 1986 m.
H. Kohlis ir F. Mitterrandas pasiekė šį tikslą kartu, kai 1992 m. buvo pasirašyta Mastrichto sutartis ir jų svajonė apie bendrą tarpvalstybinę rinką tapo tikrove.
Nuotrauka: Prezidentas F. Mitterrandas ir kancleris H. Kohlis susikibę rankomis prie Duomono osuarijaus Verdene, 1984 m.
Gyvenimas ir laikas
H. Kohlis išbuvo kancleriu 16 metų, t. y. ilgiau nei bet kuris kitas XX a. Vokietijos vadovas. F. Mitterrandas taip pat Prancūzijos prezidentu išbuvo 14 metų – ilgiausiai Prancūzijos istorijoje. Kelis dešimtmečius tarnavę savo šalims ir Europai, F. Mitterrandas ir H. Kohlis mirė atitinkamai 1996 m. ir 2017 m.
Prezidentas F. Mitterrandas ir kancleris H. Kohlis susikibę rankomis prie Duomono osuarijaus Verdene, 1984 m.
Europos vizija
H. Kohlis ir F. Mitterandas dėjo daug pastangų, kad pagerintų Prancūzijos ir Vokietijos pokario santykius, ir pabrėžė, kaip svarbu šioms dviem valstybėms susitaikyti siekiant Europos integracijos. Simbolinis ir jaudinantis šių dviejų vadovų, susikibusių rankomis 1984 m. rugsėjo 22 d. ceremonijoje Pirmojo pasaulinio karo pradžios 70-ies metų sukakčiai paminėti, vaizdas pateko į tarptautinės spaudos naujienų antraštes. Jis parodė, kaip toli po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pažengė Prancūzija, Vokietija ir Europa.
Už tai, kad paskyrė savo gyvenimą Prancūzijos ir Vokietijos santykiams gerinti, 1988 m. jie gavo Karolio Didžiojo premiją, skiriamą už Europos vienijimo nuopelnus.