Italijos politikas Alcidė De Gasperi vadovavo savo šalies atstatymui po Antrojo pasaulinio karo ir atliko labai svarbų vaidmenį Europos pokario integracijos procese.
Gyvenimas ir laikas
De Gasperi ėjo Italijos ministro pirmininko pareigas 1945–1953 m., t. y. tuo laikotarpiu, kai Italijoje buvo stiprinami demokratijos pagrindai ir atkuriama ekonomika.
De Gasperi taip pat turėjo platesnę viziją, kad tarptautinis bendradarbiavimas turi būti taikos pagrindas. Jam vadovaujant Italija prisijungė prie JAV Maršalo plano ir tapo NATO nare. Šio politiko lyderystė padėjo užmegzti tvirtus ryšius tarp Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, o tai tikrai nebuvo taip paprasta, kadangi Italija tuo metu turėjo vieną didžiausių komunistų partijų Vakarų Europoje.
Europos vizija
Nuo karo pabaigos De Gasperi aktyviai skatino už Europos vienybę tikėdamas, kad tik taip galima išvengti konflikto pasikartojimo. Jį įkvėpė aiški vieningos Europos vizija, Europos, kuri ne pakeistų atskiras valstybes, o leistų joms vienoms kitas papildyti, teikti tarpusavio paramą ir bendradarbiauti.
Galiausiai De Gasperi savo veikla padėjo sukurti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB), kuri iš esmės panaikino pavojų, kad Europos valstybės kada nors vėl kariaus tarpusavyje.
Alcidė De Gasperi kalba 1951 m. sausio 12 d. Strasbūre
Alčidės de Gasperio kalba 1951 m. sausio 12 d. Strasbūre
Jei tepasitenkinsime bendros administracijos įsteigimu, tačiau nekursime aukštesnio lygmens centrinio organo, kuris išreikštų aukštesnę politinę valią ir kuriame nacionaliniai politiniai interesai susidurtų, kristalizuotųsi ir susilydytų į tobulesnį lydinį, kyla grėsmė, kad lyginant su nacionalinių valstybių gyvybingumu atrodys, jog šiai Europos lygmens veiklai trūksta entuziazmo ir aukštų idealų. Ji gali netgi pasirodyti panaši į nereikalingus, o gal ir varžančius pakinktus, kokia savo nuosmukio laikotarpiu atrodė Šventoji Romos imperija.