Pereiti prie pagrindinio turinio

Europos Sąjungos istorija 2010–2019 m.

Sudėtingas dešimtmetis

Pasaulio ekonomikos krizė skaudžiai smogė Europai. 2012 m. Europos Sąjungai įteikta Nobelio taikos premija. Dėl neramumų ir karų įvairiose šalyse daug žmonių bėgo iš savo namų ir ieškojo prieglobsčio Europoje. ES susidūrė su iššūkiu, kaip jais pasirūpinti, užtikrinti jų gerovę ir gerbti jų žmogaus teises. Klimato kaita atsidūrė tarp pačių svarbiausių darbotvarkės punktų – vadovai susitarė sumažinti žalingų teršalų išmetimą. 2013 m. Kroatija tapo 28-ąja ES valstybe nare. O 2016 m. Jungtinė Karalystė referendume balsavo už pasitraukimą iš ES.

2010 m. – Europa siekia įveikti finansų krizę

Po 2008 m. prasidėjusios ekonomikos krizės kelioms šalims iškilo sunkumų dėl viešųjų finansų. 16 euro zonai priklausančių ES šalių pritarė planui, kuriuo siekta padėti joms spręsti biudžeto deficito problemas. ES padėjo kelioms šalims spręsti iškilusias problemas ir įsteigė bankų sąjungą, kad užtikrintų saugesnį ir patikimesnį bankininkystės sektorių.

2012 m. gruodžio 10 d. – ES įteikta Nobelio taikos premija

Europos Sąjungai Osle įteikta Nobelio taikos premija. Ji skirta už daugiau kaip šešių dešimtmečių ES indėlį propaguojant taiką ir susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises.

2013 m. liepos 1 d. – Kroatija tapo 28-ąja ES valstybe nare

Kroatija įstojo į ES ir tapo jos 28-ąja valstybe nare.

Visos ES valstybės narės ir jų įstojimo datos

* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

Nuo 2015 m. lapkričio mėn. Europoje teroristai surengė keletą išpuolių

Nemažai Europos miestų, įskaitant Paryžių, Briuselį, Nicą, Berlyną, Londoną ir Barseloną, tapo teroristinių išpuolių taikiniu. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės ėmėsi veiksmų dėl visų terorizmo grėsmės aspektų.

2015 m. gruodžio 12 d. – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos

JT konferencijoje Paryžiuje 195 šalys pasiekė naują susitarimą dėl klimato kaitos. ES atliko labai svarbų vaidmenį. Susitarime numatytas veiksmų planas, skirtas užtikrinti, kad, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C.

2015 m. gruodžio mėn. – prieglobsčio Europoje siekė daugiau kaip milijonas žmonių

Iki 2015 m. pabaigos į Europą atvyko daugiau kaip milijonas prieglobsčio prašytojų, daugelis jų bėgo nuo pilietinio karo Sirijoje ir buvo reikalingi tarptautinės apsaugos. ES vadovai dėjo daugiau pastangų, kad būtų sustiprinta išorės sienų kontrolė ir sumažintas prieglobsčio prašytojų skaičius – tuo tikslu bendradarbiauta su kaimyninėmis valstybėmis, tokiomis kaip Turkija.

2016 m. birželio 23 d. – Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už išstojimą iš ES

2016 m. birželio mėn. surengtame referendume 52 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų balsavo už tai, kad Jungtinė Karalystė išstotų iš Europos Sąjungos po daugiau nei 40 metų narystės. Jungtinė Karalystė iš ES išstojo 2020 m. sausio 31 d.

Santykiai su Jungtine Karalyste

2019 m. gruodžio mėn. – Neutralaus poveikio klimatui Europos link

Visuomenės susirūpinimas dėl klimato krizės didėjo, jį skatino augantis ir aktyvus tarptautinis jaunimo judėjimas. Darbą pradėjusi nauja Komisija yra tvirtai nusiteikusi iki 2050 m. padaryti Europą neutralaus poveikio klimatui žemynu, įgyvendindama naują augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą.