Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga

Įvykus didelėms nelaimėms ar humanitarinių krizių atvejais, Europos Sąjunga teikia poreikių tenkinimu grindžiamą pagalbą šalims ir gyventojams tiek Europoje, tiek už jos ribų.

ES šalys, kasmet padėdamos milijonams viso pasaulio žmonių, priklauso šalims, teikiančioms daugiausia humanitarinės pagalbos pasaulyje. Ši pagalba sudaro 1 % viso ES metinio biudžeto, t. y. kainuoja apie 4 eurus vienam ES piliečiui.

ES humanitarinės operacijos grindžiamos Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos įtvirtintais humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principais.

Teikdama humanitarinę pagalbą, ES pažeidžiamiausiems gyventojams: 

–    tiekia maistą ir užtikrina maitinimą;
–    aprūpina būstu;
–    teikia sveikatos priežiūros paslaugas;
–    aprūpina vandeniu ir sanitarijos priemonėmis;
–    teikia švietimo ekstremaliomis situacijomis paslaugas.

Didelis Europos Komisijos humanitarinės pagalbos ekspertų tinklas daugiau kaip 40 pasaulio šalių suteikia galimybę atidžiai stebėti krizines situacijas ir pagalbos operacijas.

Pagalba teikiama pasitelkus daugiau kaip 200 tarptautinių ir vietos partnerių organizacijų bei agentūrų.

• Veiklos sritys
• Mūsų veiklos sritys
• Biurų tinklas
• Savanoriška veikla humanitarinės pagalbos srityje
• ES humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos teisės aktų santraukos

Reagavimas į krizes ir ekstremaliąsias situacijas visame pasaulyje

Pasitelkusi ES civilinės saugos mechanizmą, ES kartu su kitomis Europos šalimis atlieka svarbų vaidmenį koordinuodama veiksmus reaguojant į krizes Europoje ir už jos ribų. 

Vykstančias krizes ir ekstremaliąsias situacijas visą parą stebi ES reagavimo į nelaimes koordinavimo centras. ES civilinės saugos mechanizme dalyvaujančios šalys taip pat bendradarbiauja vykdydamos rizikos vertinimą, pasirengimo nelaimėms veiksmus ir jų planavimą.

Neatidėliotina pagalba gali būti teikiama maisto produktais, įrengiant pastogę ar parūpinant įrangos, atsiunčiant specialiai parengtų darbuotojų grupes arba į vietą atsiųstiems ekspertams užsiimant vertinimu ir koordinavimu. 

ES taip pat turi savo Europos pajėgumų, skirtų reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, rezervą „rescEU“. Rezervą „rescEU“ sudaro:

–    gaisrus gesinančių lėktuvų ir sraigtasparnių parkas;
–    medicininės evakuacijos lėktuvai;
–    medicinos reikmenų atsargos ir lauko ligoninės;
–    būstas, transportas ir logistikos centrai;
–    energijos tiekimo reikmės;
–    rezervai, kuriais naudojantis bus galima reaguoti į chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) grėsmes.

Europos Sąjunga skiria 100 % lėšų rezervui „rescEU“ 100 finansuoti, įskaitant įsigijimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidas.

• ES civilinė sauga

• Vystymasis ir bendradarbiavimas
• Užsienio ir saugumo politika
• Žmogaus teises
• Teisingumas ir vidaus reikalai

• Būsimi renginiai humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos temomis įvairiose ES institucijose ir vietose
• Leidinių apie humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą paieška bibliotekoje
• ES humanitarinė pagalba teikiama jau 30 metų
• ES reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui (RNKC) – 10 metų
• Infografikas. ES civilinės saugos mechanizmas (statistika)
• Duomenys apie humanitarinės pagalbos teikėjus ir paramos gavėjus
• Informacija socialiniuose tinkluose